Nepatikėsite, kam sukurti ši modernizuota gamybos linija: mokslininkai jau kuria robotus tarakonus

Tai leido atsisakyti sudėtingo rankinio miniatiūrinių kibernetinių organizmų gamybos ir pereiti prie standartizuotų gaminių su stabilesnėmis charakteristikomis. Tokie privalumai priartina galimybę naudoti tokių vabzdžių spiečius inspekcijoms, žvalgybai ir pagalbai stichinių nelaimių metu.

Vienas pagrindinių susidomėjimo vabzdžiais-kiborgais veiksnių – jų didelis atsparumas: šiuolaikinės baterijos vis dar neužtikrina pakankamos talpos esant kompaktiškiems matmenims. Gerai pamaitintas tarakonas nubėgs toliau ir ilgiau nei miniatiūrinis robotas su pilnai įkrauta baterija, net jei ji labai pažangi.

Kiborginiai tarakonai gali prasiskverbti į sudėtingų konstrukcijų ir mechanizmų vidų, nereikalaujant jų išardymo ar sunaikinimo. Judėdami spiečiumi, jie geba greitai ištyrinėti plačias ir žmonėms ar technikai sunkiai prieinamas teritorijas. Ne veltui didelė dalis naujojo Vokietijos Bundesvero biudžeto bus skirta dirbtinio intelekto ir biomechaninių vabzdžių vystymui – tai taip pat strategiškai svarbi karinė kryptis.

Norint masiškai naudoti kiborginius vabzdžius, būtina sukurti pramoninę gamybą. Proceso tobulinimui mokslininkai pasirinko vienus didžiausių pasaulyje tarakonų – šnypščiančius Madagaskaro tarakonus, kurių ilgis siekia 7 cm. Šiuolaikiniai elektroniniai komponentai vis dar per sunkūs daugumai vabzdžių, todėl dydis čia itin svarbus.

Pagrindinis surinkimo linijos elementas buvo pramoninis manipuliatorius „Universal Robot UR3e“ su griebtuvu ir kompiuterinio regėjimo sistema, paremta „Intel RealSense“ gylio kamera. Vabzdžiams anestezuoti buvo naudojamas anglies dioksidas. 

Elektronika buvo montuojama ant mažos platformos, kuri, tarsi kuprinė, tvirtinama ant tarakono nugaros. Nervų sistemai stimuliuoti buvo naudojami du bipoliniai elektrodai su adatomis ir kabliukais galuose – jie buvo įvedami ir tvirtinami tarakono kūne priekininių kojų srityje.

Vieno kiborgo surinkimas trukdavo 68 sekundes. Bandymai parodė, kad rankiniu būdu ir robotizuotoje linijoje surinkti vabzdžiai buvo valdomi vienodai efektyviai. Posūkis buvo atliekamas stimuliuojant vieną iš priekinių kojų, o sustojimas – stimuliuojant abi. 

Eksperimentas su spiečiaus valdymu parodė, kad keturi tarakonai-kiborgai ištyrė beveik visą numatytą teritoriją per laiką, nepasiekiamą vienam vabzdžiui. Ši technologija turi geras perspektyvas: bent jau surinkimo automatizavimas paspartins tolesnius tyrimus šioje srityje.