Nuo surinkėjo iki inovacijų lyderio: robotikos vizionieriaus kelias ir Lietuvos šansas nepralaimėti Azijai

„Tai yra visiška naujiena, mažai lietuvių dar žino apie autonominius valymo robotus. Tikiu, jog vis daugiau mūsų tautiečių greitai apie juos sužinos. Panašiai kaip prieš septynerius metus į mūsų namus atkeliavus mažiems valymo robotukams, dauguma Lietuvos gyventojų turėjo skepsio, jog ši technika nepakeis rankų darbo. 

Žinoma, šimtu procentų rankų darbo jokie robotai nepakeičia, mat atokiausių kampelių ar spintelių vidaus neišvalys, bet tą didžiąją, sunkiąją dalį, monotonišką darbą tikrai atstojo. Tad šių metų naujiena – pramoniniai valymo robotai – naudojami gamyklose, ligoninėse, biuruose, kur gali dirbti be žmogaus įsikišimo“, – pasakoja UAB „ELINTA Robotics“ direktorius, Lietuvos robotikos asociacijos valdybos narys  Aurelijus Beleckis.

Inovacijos vystosi ten, kur palaiko valstybė

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse pramoniniai robotai labai naudojami, ypač tose valstybėse, kur brangi darbo jėga. Kita vertus, prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo daug skeptikų, kurie bijojo į savo gamybą, verslą įsitraukti robotų bei automatizacijos. „Reikia laiko suprasti, jog mes neturime žaliavų, tad turime su pasaulio šalimis konkuruoti inovacijomis bei darbo kaina, o pastaroji pigiausia yra tik automatizavus ir rankų darbą keičiant į robotus“, – pabrėžia Lietuvos robotikos asociacijos valdybos narys.

Pasak A. Beleckio, Lietuvai reikia strategiškai investuoti į inovacijas, mat kitaip prarasime konkurencingumą. Verslininką neramina nuožmus bei didžiausias iš visų žemynų robotų skaičius Azijos šalyse. „Kinija visada garsėjo pigia rankų darbo jėga, tačiau pastaraisiais metais kinai įdiegė daugiau robotų nei visa Europa ir Amerika kartu sudėjus. Šis faktas mane neramina, mat Azijoje robotai vystosi nežmonišku tempu, tuoj ir Europa galimai taps nekonkurecinga. Tad vienintelis kelias – kelis kartus daugiau nei iki šiol investuoti į automatizacijos ir robotizacijos technologijas“, – tikina A. Beleckis.

Verslininkui yra tekę būti inovacijų parodose Japonijoje, Taivane, Pietų Korėjoje, pasak Aurelijaus, ten lietuvius pasitinka išskėstomis rankomis, žiūri kaip į būsimus pirkėjus. „Jie išvystę savo technologijas ir yra pasaulio lyderiai. Kas yra įdomu, šių šalių verslininkus, robotų ir inovacijų kūrėjus remia vyriausybės. Jie nustebę, kaip mūsų, Lietuvos kūrėjai  nesulaukia valstybės didesnio dėmesio ir paramos. Pavyzdžiui, jiems apmokamos parodos, net mus, lietuvius, atsivežę apmokėjo kelionių bilietus, viešbučius, siekdami užmegzti ryšius bei tinklaveiką su kitų šalių inovacijų kūrėjais. Taip skatinamas eksportas, kompanijos išauginamo iki pasaulinio lygio ir per mokesčius suneša didžiulius pinigus į savo šalies biudžetą. Tai mąstymas apie ilgalaikę strategija, ko mūsų šaliai trūksta“, – pasakoja A. Beleckis.

Toje pačioje įmonėje nuo surinkėjo iki vadovo

Beje, Aurelijus, įstojęs į  elektros ir automatikos specialybę, jau universitete susirado darbą toje įmonių grupėje, kur iki šiol dirba. Pradėjo nuo automatinių skydų surinkimo, vėliau po truputį kilo karjeros laiptais – tapo projektų vadovu ir vėliau užaugo iki įmonės vadovo. Aurelijų visad žavi pažinti naujus dalykus, mokytis bei augti kaip profesionalui. Kalbant apie sėkmės receptą, pasak Aurelijaus, nėra jokios auksinės taisyklės – tiesiog pasirinktas mylimas darbas. „Visada tikėjau, kad mano sritis turi perspektyvos robotizacijos bei automatizacijos pasaulyje, man niekad nereikėjo galvoti apie planą B, profesijos pakeitimą, aš tiesiog sąžiningai dirbau, domėjausi inovacijų naujienomis bei tendencijomis, kartais darydavau daugiau nei manęs prašydavo, rodydavau iniciatyvą, buvo etapas, kuomet neskaičiavau darbo valandų“, – sako A. Beleckis.

Šiandien pasaulis pasižymi nestabilumu, įvykiai nuolat keičiasi, tad ir įmonės vadovas turi prisitaikyti prie šio kismo. „Svarbiausia tikėti tuo, ką darome, visada žvelgti į priekį, bene pats svarbiausias dalykas – teisingai elgtis su savo darbuotojais. Jiems sukurti geras darbo sąlygas, leisti augti, tobulėti, pastebėti jų stiprybes bei talentus, galbūt tas darbuotojas yra talentingas kitose srityse, ne dabartinėje pozicijoje, ir reikia jį nukreipti kita tinkama linkme. Žinoma, turime jiems leisti klysti, eksperimentuoti, daryti klaidų, sukurti gerą atmosferą ir tuomet viskas pavyksta, pasiekiame aukštų rezultatų“, – įsitikinęs verslininkas.

Robotikos ir automatizacijos versle nėra monotonijos, pasak Aurelijaus, nuolat turi būti atviras naujovėms, mat viskas taip keičiasi, kad kas pusmetį ateini lyg į naują darbą. A. Beleckis šypsodamasis sako: vadovo darbas tęsiasi 24 valandas per parą, nes nuolat galvoja apie verslą, ką naujo galėtų įdiegti savo įmonėje, kaip padėti darbuotojams, kokių naujų kelių atrasti. „Bandau brėžti ribą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, tačiau nelabai pavyksta“, – prisipažįsta A. Beleckis.

Automobilių sporte išmoktas pamokas pritaiko versle

A. Beleckį nuo universiteto laikų lydinti aistra – automobilių sportas. Aurelijus prisimena, jog studijų metais su kolegomis patys ruošdavo automobilius. „Kadangi nebuvo galimybių įsigyti naujų automobilių, mes juos tvarkydavome: –iš senų perdarydavome į sportinius automobilius. Dabar galvoju, kad tuo metu buvo svarbu ta kūryba, inžineriniai dalykai, kai tu nežinai, kaip padaryti, bet darai, eksperimentuoji, nors ne visada sėkmingai, bet kai pavyksta, matai galutinį rezultatą, patį aplanko labai geras jausmas.

Anot Aurelijaus, automobilių sporte būdavo nesėkmių, pralaimėjimų, kuriuos priimdavo kaip dar vieną pamoką ir eidavo vėl iš naujo, tobulindavo automobilį, vairavimo techniką ir stengdavosi ankstesnės klaidos nekartoti. „Suprasdavau, kad išmokęs pamoką tobulėdavau ir profesiškai, ir kaip asmenybė išsiugdžiau kantrybę, valią, kuri man padeda ir versle“, – sako. A. Beleckis.

Be abejo, Aurelijus yra pasiekęs pergalių bei iškovojęs prizinių laimėjimų Baltijos šalių, Lietuvos čempionatuose. Pasak lenktynininko, įsimena ne pergalės, o sudėtingi lenktyniniai momentai. „Prieš silpnus kovoti man niekada nebūdavo įdomu, pati didžiausia vertybė autosporte – stiprūs konkurentai, su kuriais turi galimybę varžytis. Prisimenu, turėta sudėtingų lenktynių per stiprų lietų, pavyzdžiui, per „1000 kilometrų lenktynes“ galu varomais galingais automobiliais važiuoti per liūtį labai sudėtinga, tą kartą mačiau, jog mes lenkiam du kartus galingesnius automobilius, nes kai kurie kolegos bijojo važiuoti labai greitai dėl prasto matomumo. Šias lenktynes pavadinau Dovydo ir Galijoto kova, mat važiavome ženkliai silpnesne ir pigesne technika, iš savęs bandėme spausti maksimumą nepaisydami rizikos faktorių, aplenkdami stiprius konkurentus, nepaisydami pavojų“, – pasakoja A. Beleckis.

Kaip ir versle, taip ir autosporte, sėkmė aplanko ne iš karto, prireikia nemažai ir laiko. „Pradedi nuo paskutinių vietų, vėliau vis kyli, kyli lentelėje, metai iš metų dalyvauji lenktynėse ir vieną dieną tampi laimėtoju. Be abejo,  pergalės skonis – toks saldus, tačiau tikslo siekimas, asmenybės tobulėjimas yra daug svarbesni dalykai už patį laimėjimą“, – teigia A. Beleckis.