Nematoma grėsmė virš miestų: koviniai dronai tampa sunkesni, protingesni ir pavojingesni

Šie dronai jau anksčiau buvo vertinami kaip masinio spaudimo ginklas, nes dažnai naudojami atakoms prieš miestus ir infrastruktūrą. Dėl paprastesnės konstrukcijos juos lengviau perkonfigūruoti, todėl patobulinimai atsiranda greičiau nei klasikinėse ginklų programose. Naujausi pranešimai rodo, kad modernizacijos dar labiau didina grėsmę.

Šįkart akcentuojami du dalykai: didesnio svorio kovinės galvutės ir netikėtas bandymas suteikti dronams „oras–oras“ funkciją. Minima, kad kai kurie variantai gali turėti dvigubą užtaisą, o kiti pritaikytą raketą „R-60“. Jei tokie sprendimai bus diegiami plačiau, tai gali keisti dronų panaudojimo logiką.

Dvigubos kovinės galvutės ir 100 kg užtaisas

Specializuoti šaltiniai teigia, kad dalis „Gerań-2“ dronų komplektuojami dviem 50 kg skeveldrinėmis sprogstamosiomis degiosiomis galvutėmis „BST-52“. Tokiu būdu bendra kovinės dalies masė pasiekia apie 100 kg, o poveikis siejamas ir su sprogstamuoju, ir su uždegamuoju efektu. Minima, kad tam naudojami didelės energijos sprogmenys bei termitiniai elementai.

Kituose pranešimuose pažymima, kad dvigubų galvučių praktika jau buvo pastebima ir kituose dronų modeliuose, pavyzdžiui, „Harpia-A1“. Vis dėlto „Gerań-2“ atveju pabrėžiamas pragmatiškas sprendimas yra vietoje naujos galvutės kūrimo montuojamos dvi jau gaminamos standartinės. Tai leidžia greičiau didinti gamybos mastą ir mažiau priklausyti nuo ilgo perprojektavimo.

„Gerań-2E“ su „R-60“, tai bandymas grasinti oro taikiniams

Daugiausia nerimo kelia informacija apie „Gerań-2E“ variantą, kurį viešino Ukrainos žvalgybos struktūros. Teigiama, kad ant drono korpuso pritaikyta sovietinė „oras–oras“ raketa „R-60“, montuojama su paleidimo įrenginiu „APU-60-1MD“. Tokia koncepcija esą skirta atgrasyti ar atakuoti sraigtasparnius ir orlaivius, kurie medžioja dronus.

Aprašymuose minima, kad baziniai skrydžio valdikliai ir inercinės sistemos išlieka panašios į kitų šių dronų versijų sprendimus. Navigacijai įvardijamas 12 kanalų, trikdžiams atsparesnis modulis „Kometa“, o elektronikoje minimas vienplokštis kompiuteris „Raspberry Pi 4“ ir ryšio sprendimai telemetrijai. Taip pat keliama versija, kad operatorius gali gauti vaizdą ir duoti komandą paleidimui, tačiau realus efektyvumas priklausys nuo praktinių bandymų ir masto.

Užsienio komponentai ir platesnės pasekmės

Ukrainos pusė pabrėžia, kad šiuose dronuose toliau aptinkama užsienietiškų komponentų iš įvairių šalių, o tai palaiko diskusiją apie tiekimo grandines. Tokie elementai dažnai būna civilinės paskirties, todėl jų kontrolė sudėtingesnė nei grynai karinės įrangos. 

Kuo daugiau alternatyvių detalių galima panaudoti, tuo lengviau palaikyti gamybos tempą. Bendra kryptis rodo, kad grėsmę vis labiau lemia ne tik dronų skaičius, bet ir greitas, „pramoninis“ tobulinimas. 

Dvigubos galvutės didina potencialią žalą, o „R-60“ idėja siekia apsunkinti perėmimą ore ir priversti keisti gynybos taktiką. Net jei dalis sprendimų liks riboto naudojimo, pats modernizacijų tempas signalizuoja apie nuolatinę eskalaciją technologijų lygmeniu.