Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Kalifornijoje veikiantis startuolis „Marathon Fusion“ pristatė idėją, kuri skamba tarsi iš pasakų knygos, tai gaminti auksą naudojant branduolinę sintezę. Nors mokslas apie energiją ir atomus dažnai atrodo labai sudėtingas, pati mintis paprasta, tai iš tam tikros medžiagos gauti kitą, daug vertingesnę.
Mokslininkai tokias galimybes svarsto jau šimtus metų, tačiau iki šiol tai buvo tik teorijos ir bandymai be realaus pritaikymo. Ši įmonė siūlo pasitelkti moderniausias technologijas ir švarią energiją tam, kad būtų įmanoma gauti tikrą auksą.
Nors tai gali pasirodyti kaip pasakojimas apie alchemiją, idėja paremta realiais fizikos principais. Vis dėlto reikia suprasti, kad kol kas tai tėra planai, nes pasaulyje dar nėra nė vieno pilnai veikiančio branduolinės sintezės reaktoriaus.
Paprastai apie procesą
Idėja remiasi tuo, kad branduolinės sintezės reaktorius sukuria ypatingai greitus daleles, tai neutronus. Šie neutronai paprastai naudojami tam, kad pats reaktorius veiktų nuolat, tačiau „Marathon Fusion“ siūlo juos panaudoti dar ir kitam tikslui.
Jeigu šios dalelės būtų nukreiptos į tam tikrą gyvsidabrio rūšį, jis galėtų virsti auksu. Paverstas elementas savaime pasikeičia per kelias dienas ir tampa tikru auksu, kuris jau nebėra radioaktyvus. Tokiu būdu energijos gamyba ir aukso „gimimas“ vyktų tuo pačiu metu.
Svarbiausia, kad šis procesas, bent jau teoriniuose modeliuose, netrukdytų elektrai gaminti. Tai reiškia, kad reaktorius galėtų vienu metu tiek tiekti energiją, tiek gaminti brangią žaliavą.
Kiek aukso galima būtų gauti?
Įmonės skaičiavimai rodo, kad vienas toks reaktorius kasmet galėtų pagaminti kelis tūkstančius kilogramų aukso. Tai reiškia, jog iš vieno gigavato elektros energijos gautume tiek aukso, kiek šiandien vertas beveik tokia pat suma pinigų kaip ir pati elektra.
Jeigu tai pavyktų, branduolinė sintezė taptų dvigubai naudingesnė, tai energijos šaltinis tuo pačiu būtų ir aukso fabrikas. Toks derinys pakeistų ne tik energetikos, bet ir ekonomikos pasaulį.
Be to, ta pati technologija galėtų būti pritaikyta ne vien tik auksui. Galima būtų kurti ir kitų vertingų medžiagų, pavyzdžiui, naudojamų medicinoje ar aukštųjų technologijų pramonėje.
Pagrindiniai iššūkiai
Vis dėlto visa tai dar tik teorija. Pasaulyje dar nėra nė vieno komercinio branduolinės sintezės reaktoriaus, kuris veiktų nuolat. Mokslininkai vis dar ieško būdų, kaip suvaldyti itin karštą plazmą, kaip sukurti medžiagas, galinčias atlaikyti ekstremalias sąlygas ir kaip efektyviai surinkti pagamintą energiją.
Net jeigu procesas veiktų, iš pradžių pagamintas auksas būtų radioaktyvus. Jis turėtų būti tinkamai apdorotas ir saugiai laikomas, kol taptų tinkamas naudoti. Tai pridėtų papildomų išlaidų ir užduočių.
Taigi nors pati idėja moksliškai įmanoma, ji dar labai toli nuo praktinio pritaikymo. Šiuo metu tai intriguojanti vizija, kuri parodo, kokių netikėtų minčių gimsta ieškant naujų energijos šaltinių.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.