Išmanieji telefonai, sukėlę revoliuciją rinkoje #1

Nors mobiliuosius telefonus šiandien laikome savaime suprantamu dalyku, retai susimąstome, jog šiam išradimui jau nedaug trūksta iki penkiasdešimtmečio jubiliejaus. Tačiau turbūt nereikia nė sakyti, jog tai, ką šiuo metu kiekvienas nešiojamės kišenėje yra labai toli nuo to, ką 1973 metais pasauliui pademonstravo Martin Cooper, „Motorola” inžinierius, laikomas šio prietaiso tėvu.

Tokie išmanieji telefonai, kokius mes juos įsivaizduojame dabar, rinkoje pasirodė maždaug pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje, tačiau sparčiausiai vystėsi paskutinį dešimtmetį. Kadangi 2020 metai jau beveik ant nosies, nusprendėme pasinerti į nostalgijos kupiną kelionę ir surikiuoti šios dekados (2010-2019) išmaniuosius, kurie padarė didžiausią įtaką šiuo metu mūsų rankose laikomiems įrenginiams,. Jūsų dėmesiui - pirmasis penketukas.

1. „iPhone 4”

Jeigu paklaustumėte kurio nors Telefonai.eu komandos nario, kuris šio dešimtmečio išmanusis buvo pats įtakingiausias, „iPhone 4” būtų pirmasis įrenginys, kurį išgirstumėte. Tam priežasčių toli nereikia ieškoti - užtenka pažvelgti į šį „Apple” kūrinį.

2010 metais debiutavęs ketvertukas pasauliui pristatė dar neregėtą metalo ir stiklo korpuso konstrukciją, kuri kaip baltas balandis išsiskyrė iš tuometinių plastikinių telefonų jūros. Nerūdijančio plieno rėmas ir įbrėžimams atsparus stiklas abiejose prietaiso pusėse buvo ne tik itin prabangiai atrodantis, bet ir techniškai sudėtingas sprendimas. Lengvai dūžtantys korpusai bei rėmelyje sumontuotos mobiliojo ryšio antenos, lengvai uždengiamos delnu, keldavo daugybę nepatogumų vartotojams, kurie galų gale išsivystė į vieną didžiausių skandalų „Apple” istorijoje, pavadintu „Antennagate”. Nors Kupertino kompanija tai bandė maskuoti tik sau būdingu cinizmu („Kaltas ne telefonas, kalti vartotojai, laikantys jį netaisyklingai”), po dvejų metų pasirodęs „iPhone 5” atsisakė šio dizaino ir pasirinko vientiso aliuminio korpusą.

Kai jau atrodė, kad apie „metalo ir stiklo sumuštiniu” pakrikštytą konstrukciją galėsime paskaityti tik istorijos knygose, ją 2015 metais atgaivino didžiausias „Apple” konkurentas „Samsung” savajame „Galaxy S6” modelyje. Paskui jį netrukus nusekė ir kiti rinkos žaidėjai, kol galiausiai 2017 metais prie šaknų grįžo ir pati „Apple”, pristačiusi „iPhone 8” bei „iPhone X”. Visa tai lėmė, jog šiandien prabangus išmanusis be stiklinės nugarėlės yra sunkiai įsivaizduojamas, kas rodo, kokią didžiulę įtaką turėjo senasis „iPhone 4”.

2. „Samsung Galaxy Note”

Kai 2011 metais „Samsung” nutraukė užsklandą nuo „Galaxy Note“ daugelis žurnalistų pasikrapštė pakaušį. 5,3 colio įstrižainės ekraną turintis telefonas turėjo užimti tarpinę padėtį tarp „Galaxy SII” ir „Galaxy Tab 7.0”, tačiau šokiravo dar neseniai nedidelius „Nokia” ir „Blackberry” mobiliuosius turėjusius žmones. Nors kritikai apie jį atsiliepė ganėtinai teigiamai, daugelio apžvalgų verdikto skiltyse buvo galima išvysti įspėjimų, jog „Note” nėra skirtas paprastiems žmonėms.

Iš dalies apžvalgininkai buvo teisūs - milžiniškas ekranas labiausiai patiko išskirtiniams pirkėjams, tačiau jie neįvertino, kiek daug tokių vartotojų yra ir kaip stipriai išaugs jų kiekis ateityje. Didžiulis „Galaxy Note” ekranas buvo tik dalis idėjos - šis išmanusis pasižymėjo ne tik geromis specifikacijomis, bet ir išskirtiniu rinkoje funkcijų rinkiniu (pvz. spaudimui jautrus „S-Pen” rašiklis). „Note” simbolizavo technologijų rinkos perversmą, kai iki tol visko centre buvusį kompiuterį pakeitė visavertis ir savo galimybėmis jam beveik nenusileidžiantis telefonas.

Kitaip tariant, už taip stipriai išaugusius išmaniųjų telefonų ekranus ir funkcionalumą turime dėkoti ne kam kitam, o „Samsung Galaxy Note”.

3. „Nokia 808 PureView”

„Nokia” pavadinimą greičiausiai nesustodami minėtume, jei rašytume apie dar dešimtmečiu ankstesnę dekadą, todėl nenuostabu, kad mobiliųjų telefonų rinkoje sukauptas įdirbis persikėlė ir į išmaniuosius. „Nokia 808 PureView” yra ypatingas telefonas ne vienoje srityje, tačiau ryškiausiai blizga kamerų kategorijoje.

2012 metais debiutavęs modelis sukėlė tikrą audrą technologijų rinkoje dėl nugarėlėje įmontuoto net 41MP raiškos kameros sensoriaus - tuo metu išmaniajam turėti 5 ar 8MP jutiklį buvo visiška norma, tad nesunku įsivaizduoti, kokia bomba tuo metu buvo šis modelis. Vis dėlto „Nokia 808 PureView” galėjo pasigirti kur kas daugiau naujovių nei tik didele nuotraukų raiška. Daugybė mažučių pikselių leido sujungti kelis į vieną didesnį ir taip pagerinti fotografiją tamsoje. Be to, net 41MP leido vaizdą artinti beveik neribotai, neprarandant kokybės.

„Nokia 808 PureView” nuveikė ir kai ką daugiau. Šis telefonas privertė kitus gamintojus kur kas labiau susirūpinti fotografijos kokybe ir iš dalies paklojo pamatus tokiems į nuotraukų kokybę orientuotiems įrenginiams kaip „Huawei P30 Pro” ir „Xiaomi Mi Note 10” (pastarojo apžvalga jau visai netrukus).

4. „LG G Flex”

„LG G Flex” turbūt yra vienas keisčiausių ir mažiausiai populiarumo sulaukusių išmaniųjų šiame sąraše. 2012 metais abi Pietų Korėjos milžinės - „Samsung” ir „LG” pradėjo stipriai domėtis lanksčių ekranų technologijomis. Natūralu, jog tokiems sudėtingiems sprendimams išvystyti reikia daug laiko, o noro pademonstruoti pasauliui savo šaunumą yra dar daugiau, todėl „LG” sugalvojo išleisti itin keistą telefoną - „LG G Flex”.

2013 metų spalį pademonstruotas įrenginys galėjo pasigirti iki tol niekur nematytu lenktu „OLED” ekranu bei forma, kurią vartotojai daugelyje šalių pakrikštijo tiesiog bananu. Tokį techninį sprendimą gamintojas motyvavo dideliu atsparumu lenkimui ir kitam mechaniniam poveikiui bei šiek tiek geresne vaizdo turinio žiūrėjimo patirtimi (tuo metu pradėjo populiarėti ir lenkti televizoriai). Be to, itin futuristiškai atrodė ir „LG G Flex” nugarėlė, galinti per laiką užsigydyti nedidelius įbrėžimus.

Nors dėl didelės kainos, monstriško dydžio bei keistos formos „LG G Flex” nesugebėjo pavergti vartotojų minios, jį neabejotinai galime laikyti šiųmetės sulankstomų telefonų mados pradininku.

5. „OnePlus One”

Kai 2014 metai daugeliui pradėjo atrodyti, kad išmaniųjų telefonų rinka pamažu pradeda nusistovėti, ją supurtė netikėtas naujokas su iki tol nematyta strategija. Kinijoje įsikūrusi ir save startuoliu pristačiusi „OnePlus” kompanija siekė pasiūlyti ne kokiu nors techniniu sprendimu pranašesnį įrenginį, o rinkos grandams niekuo nenusileidžiantį konkurentą, kainuojantį perpus pigiau.

Ir jiems pavyko. Flagmanų žudiku pakrikštytas „OnePlus One” pasižymėjo vienais geriausių parametrų rinkoje, siūlė elegantišką dizainą ir kainavo vos 300 JAV dolerių - daugiau nei dukart mažiau nei pigiausias „iPhone”. Žinoma, nedidelė kompanija, už kurios, kaip vėliau paaiškėjo, stovėjo vienas didžiausių Kinijoje išmaniųjų telefonų gamintojas „Oppo”, negalėjo patenkinti milžiniškos paklausos ir todėl taikė labai komplikuotą „kvietimų” strategiją, leidusią „OnePlus One” įsigyti tik nedideliam pirkėjų skaičiui.

Nors, kap ir minėjome, iš techninės pusės „OnePlus One” nėra išskirtinis, tačiau jo išpopuliarinta flagmanų žudikų klasė leido kur kas didesniam pirkėjų ratui įsigyti sklandžiai veikiantį ir tik keliais aspektais aukščiausios klasės telefonams nusileidžiantį prietaisą.