Kodėl Kinijoje parduodami telefonai turi didesnes baterijas? Pateikiamas atsakymas, kuris nustebins

Tuo tarpu Europoje tie patys įrenginiai dažnai atkeliauja su kuklesnėmis baterijomis, kurios vargiai ištveria visą parą. Ir tai tikrai nėra dėl vietinių naudotojų įpročių ar klimato sąlygų. Priežastis – gerokai labiau biurokratinė.

Viskas, kaip dažnai būna, atsiremia į taisykles. Tiesa, net ir žinant priežastis, daugeliui vartotojų jos atrodo sunkiai pateisinamos. Technologijos nestovi vietoje – baterijų talpa auga, nauji chemijos deriniai, tokie kaip silicio ir anglies pagrindu veikiantys sprendimai, jau pasiekia daugiau nei 7 000 mAh ribą.

Ką draudžia taisyklės?

Problema slypi transportavimo reglamentuose. Pagal Europos susitarimą dėl pavojingų krovinių gabenimo keliu, jei akumuliatoriaus talpa viršija 20 vatvalandžių, tai jau laikoma pavojinga siunta. Tai reiškia papildomus formalumus, didesnę kainą ir tai, kad vos keli vežėjai sutinka gabenti tokius įrenginius. Dauguma paprasčiausiai atsisako.

20 vatvalandžių maždaug atitinka 5 200 mAh – tiek paprastai telpa vidutinės įtampos telefono akumuliatoriuje. Ir čia slypi esminis niuansas: gamintojai galėtų rasti būdų, kaip apeiti šį ribojimą, bet dažnai tiesiog to nenori.

Ar sprendimas egzistuoja?

Taip, ir jis netgi gana logiškas. Didesnė talpa galėtų būti pasiekta naudojant kelias baterijų celes, kurių kiekviena atskirai neviršytų tos lemtingos 20Wh ribos. Toks sprendimas jau seniai taikomas nešiojamuosiuose kompiuteriuose, planšetėse ar žaidimų konsolėse – ir niekam tai nekelia problemų. Tad kodėl ne telefone?

„Vivo“ į šį klausimą atsako gana tiesiai: daugiau celių reikalauja daugiau vietos, o tai reiškia, kad telefonas storėja. Kartu jis tampa sunkesnis ir dizaino požiūriu mažiau patrauklus. 

Pasak gamintojo, Europoje ir JAV rinkos per mažos, kad apsimokėtų kurti atskirą korpusą vien tik tam, kad tilptų tokia baterija. Todėl vietoje to dažniausiai paprasčiausiai mažinama įtampa – taip telefono baterija išlieka tokios pat fizinės talpos, bet dėl sumažintos įtampos energijos kiekis neviršija reikalavimų.

Pavyzdžiui, „Vivo X200 Pro“ akumuliatorius Kinijoje yra 6 000 mAh talpos. Tuo tarpu Vokietijoje ar Austrijoje – jau tik 5 200 mAh.

Importo galimybės – ribotos ir rizikingos

Gal ir norėtųsi patiems įsigyti telefoną su tikrąja baterija, bet čia taip pat slypi problemų. Net jeigu kažkas siunčiasi įrenginį iš Kinijos, dažnai tokie siuntiniai nepažymėti pagal reglamentus – tai reiškia, kad jų siuntimas tampa iš esmės neteisėtas. 

Net jei telefonas pasiekia adresatą, vėliau jį sunku taisyti, grąžinti ar panaudoti mainų programose, nes dauguma gamintojų atsisako priimti įrenginius su baterijomis virš 20Wh.

Kas laukia toliau?

Pramonė aiškiai rodo norą matyti šių taisyklių peržiūrą. Tačiau kol kas pokyčių horizonte nematyti. Ankstesni pasiūlymai keisti taisykles, kad būtų atsižvelgta į technologijų progresą, sustojo biurokratijos spąstuose. 

Bent jau iki 2027 metų jokie pokyčiai nenumatyti, ir tai tik optimistinė prognozė – konkrečių planų kol kas tiesiog nėra. O vartotojai? Apklausos rodo, kad net du trečdaliai yra nepatenkinti savo telefono baterijos veikimu. 

Tai reiškia ne vien techninį nepatogumą – daugeliui tai kasdienis stresas. Prieš miegą tikrinti, ar įjungtas kroviklis. Darbe svarstyti, ar liks energijos iki vakaro. Ir viskas todėl, kad kažkas kažkada nusprendė, jog baterija virš 20Wh yra pavojingesnė nei būtina.

Gamintojų pozicija – saugi, bet vartotojui nepalanki

Galiausiai, lieka gana aišku, jog šioje situacijoje didieji gamintojai ne tiek yra aukos, kiek pasirinkę patogesnį kelią. Technologiškai sprendimų yra. 

Būtų galima diegti multi-celių akumuliatorius arba bent jau kurti specialias versijas, skirtas būtent Europos rinkai, kurios nenusileistų savo galia. 

Bet tai kainuoja. Ir šiuo metu atrodo, kad nei gamintojams, nei politikams tai nėra pakankama priežastis keisti padėtį. Kol kas belieka laukti. Ir krauti savo telefonus dažniau, nei norėtųsi.