Jeigu galvojate, kad dirbtinis intelektas telefone yra nesąmonė – jūs labai stipriai klystate ir aš pasakysiu, kodėl

Jei dar prieš kelerius metus išmanusis telefonas buvo laikomas tiesiog mobiliuoju kompiuteriu, tai dabar jis virsta asmeniniu pagalbininku, kuris ne tik reaguoja į komandas, bet ir bando nuspėti poreikius.

Telefonai kadaise tik skambino ir siuntė žinutes, o dabar geba analizuoti vartotojo įpročius, siūlyti sprendimus, optimizuoti akumuliatoriaus naudojimą ar net parinkti geriausią kadrą fotografijoje. Daugelis pastebi, kad jų įrenginys „supranta“ juos vis geriau. 

Ir tai ne iliuzija – tai dirbtinis intelektas, kuris veikia fone, mokosi iš jūsų ir kitų elgesio, kalbos, net balso tono. Tačiau viskas neapsiriboja tik patogumu. Dalis pokyčių yra subtilūs, bet galingi. Pavyzdžiui, mūsų pokalbių istorijos ar naršymo įpročiai tampa duomenų šaltiniu, kuriuo remdamasis DI siūlo naujienas, muziką ar net prognozuoja, kada jums reikės taksi.

Mobilioji fotografija jau ne tik apie megapikselius

Viena iš sričių, kur dirbtinis intelektas ryškiausiai įsitvirtino - išmaniųjų telefonų kamera. Jau seniai nebeužtenka megapikselių, nors tai daugelį žavi iki šių dienų. Dabar svarbiausia – kaip įrenginys apdoroja vaizdą. 

DI analizuoja apšvietimą, atpažįsta veidus, foną, netgi nuspėja judesį. Rezultatas – nuotraukos, kurios dažnai atrodo lyg profesionaliai redaguotos. Ir visa tai – akimirksniu. Šios funkcijos ypač ryškios „Apple“ ar „Google“ kuriamuose flagmanuose. 

Šie išmanieji telefonai fiksuoja keletą kadrų, juos sujungia, pašalina neryškumus, pritaiko spalvų balansą. Galutinis vaizdas – toks, kokio dažnas vartotojas nė nesitikėtų, fotografuodamas automatiniais nustatymais.

Balsas, kuris mus supranta

Balso atpažinimas taip pat gerokai patobulėjo. Tokie asistentai kaip „Siri“ ar „Google Assistant“ naudoja dirbtinį intelektą, kad suprastų ne tik žodžius, bet ir jų kontekstą. Jie gali atsakyti į klausimą „kada mano kitas susitikimas?“ ne todėl, kad tai išmokta komanda, o todėl, kad analizuoja kalendorių, vietą ir net laiką.

Kalbėjimas su savo išmaniuoju telefonu tampa vis natūralesnis ir dažnu atveju jau galima pamiršti apie rašymą. Norint atlikti daugelį veiksmų užtenka pasakyti, ką norima parašyti ar sužinoti. Ir tai nebeatrodo keista – tai tampa norma.

Baterijos optimizacija ir našumas

Dirbtinis intelektas naudojamas ir vietose, kurios mažiau matomos. Pavyzdžiui, baterijos energijos paskirstymas pagal vartotojo įpročius. Jei telefonas pastebi, kad tam tikru paros metu dažniau naudojate socialinius tinklus, jis pasirūpina, kad tuo metu resursai būtų skirti būtent jiems.

 Tokiu būdu taupoma energija ir gerinamas našumas. Gamintojai, tokie kaip „Samsung“, „Google“ ar „Xiaomi“, taip pat naudoja DI, kad valdyti foninius procesus – išjungti nenaudojamas programėles, užtikrinti sklandų veikimą net turint mažiau atminties ar silpnesnį procesorių.

Asmeninės patirtys ir DI

Kiekvienas iš mūsų telefoną naudoja kitaip. Dirbtinis intelektas padeda tai atspindėti – meniu išdėstymas, programėlių prioritetai, net rekomenduojami kontaktai – visa tai keičiasi pagal įpročius. Ar esate pastebėję, jog telefono ekrane matote rekomendaciją paskambinti mamai? Žinote, kodėl? Taip, DI.

Tai lyg asmeninis įrenginys, kuris ilgainiui „prisitaiko“ prie savo šeimininko. Net neturėdami brangiausio modelio, vartotojai vis tiek gauna „išmanią“ patirtį.

Etiniai klausimai

Kyla ir klausimų, kurie nesusiję su technologijomis. Ar mūsų išmanieji telefonai žino per daug? Nors dirbtinis intelektas suteikia naudos, jis taip pat kaupia informaciją, mokosi iš jos. Privatumo apsauga tampa dar svarbesne, o skaidrumas – būtinybe.

Galima sakyti, kad dirbtinis intelektas ne tik keičia telefonų galimybes, tačiau tuo pačiu jis keičia ir mūsų pačių santykį su jais. Tokie įrenginiai jau nebeskamba kaip įrankis, jie jau artėja prie partnerio statuso. 

Tai nebūtinai blogai, bet svarbu suprasti, kaip tai vyksta. Nes kuo daugiau telefonas „žino“, tuo daugiau galime gauti – bet ir prarasti.