Prisijunkite
Kasdien savo telefone paliečiame dešimtis ikonų. Atrodo, kad vos pabudus reikia peržiūrėti orus, atsidaryti žinučių programėlę, pasitikrinti socialinius tinklus, atsidaryti priminimus, galbūt įkelti vieną kitą nuotrauką. Visa tai jau tapo smulkmenomis, įprasti veiksmai, kurios nekelia jokių įtarimų. Viskas atrodo taip natūralu, kad net nesusimąstome, kas vyksta fone.
Tačiau aplikacijos nėra tokios nekaltos, kaip atrodo. Nors jos pateikiamos kaip paslaugos vartotojui, realybėje vis daugiau jų yra skirtos ne tau, o apie tave. Už patogumą dažnai sumokame savo informacija – be triukšmo, be akivaizdžių ženklų, be tiesioginio leidimo. Vienas prisijungimas, vienas leidimas pasiekti tavo kontaktus ar nuotraukas, ir duomenų srautas jau teka į neaiškią debesį primenančią sistemą.
Būtent čia slypi problema: žmonės nejaučia, kada jų informacija palieka telefoną. Dauguma neskaitydami patvirtina sąlygas, manydami, kad tai tiesiog formalumas. Tačiau vienas neapgalvotas sutikimas gali reikšti, kad tavo buvimo vieta, naršymo istorija, žinučių turinys, net tavo balso įrašai tampa prieinami visiškai nepažįstamiems. Ir tai vyksta šiandien, dabar, šalia.
Programėlės, kurios nori daugiau nei tau padėti
Kuriantis aplikacijai, jos kūrėjas pasirenka, kokias prieigas ji turės. Dažnai net tokios programėlės, kurios neturi nieko bendra su tavo asmenine informacija, pavyzdžiui, žibintuvėlio ar QR kodo skaitytuvo funkcijos, prašo leidimo prie tavo kontaktų, kameros, mikrofono ar net vietos nustatymo. Ir jei tu sutikai – jos gauna tai, ko net neturėjo prašyti papildomai.
Dalis šios informacijos vėliau naudojama tiesiog reklamai. Tačiau yra ir atvejų, kai duomenys keliauja toliau, pvz. į duomenų brokerių sistemas, kur tavo elgesys paverčiamas pelno šaltiniu. Tu net nežinai, kad kažkas kitas jau analizuoja, ką veiki internete, kiek valandų miegi, kur dažniausiai pietauji ir su kuo dažniausiai kalbiesi.
Tai atrodo kaip tolima problema, atrodo, kam čia įdomu, bet iš tikrųjų, tai labai asmeniška. Nes tavo telefono turinys šiandien yra tavo gyvenimas. Ir jei kažkas jį seka, tu niekada nebūsi vienas. Net ir tada, kai telefonas tyliai guli ant stalo.
O kas iš tikrųjų renka?
Didžiausios pasaulio technologijų įmonės jau seniai suprato, kad didžiausias turtas yra duomenys. Nors jos deklaruoja privatumo politiką, realybėje jų verslo modelis sukasi aplink tai, ką darai tu. Kuo daugiau laiko praleidi jų sukurtose ekosistemose, tuo daugiau jos žino.
Ir žino ne tik tai, ką sąmoningai įkeli, bet ir tai, ką slepi. Net tai, kur sustoji slinkdamas ekraną, gali būti ir būna užfiksuota. Dar blogiau yra mažesnės, beveik anoniminės programėlės, kurios neturi jokių saugumo garantijų, bet surenka duomenų kur kas daugiau.
Orų prognozės, žingsnių skaičiuoklės, nemokami PDF konverteriai, telefonų valytojai, net žibintuvėliai: šios programos dažnai būna nemokamos, paprastos, kupinos įkyrių reklamų, bet vartotojui atrodo patogios. Ir būtent šiose aplikacijose dažniausiai slypi pavojus.
Tavo asmeniniai duomenys šiandien yra prekė. O tu nesi net pirkėjas, tu esi produktas.
Ar įmanoma apsaugoti save?
Visiškai apsaugoti yra tikrai sunku. Tačiau galima sumažinti žalą. Pirmiausia: pradėk skaityti, kokių leidimų reikalauja tavo aplikacijos. Jei primityvi žaidimų programėlė prašo prieigos prie tavo mikrofono – verta susimąstyti, kodėl. Jei žibintuvėlis reikalauja žinoti tavo buvimo vietą – verta ištrinti be gailesčio.
Taip pat naudinga reguliariai peržvelgti, kokios programėlės vis dar įdiegtos tavo telefone. Dalis jų galėjo būti įdiegta seniai, naudojamos retai, bet vis dar turinčios pilnas prieigas prie tavo asmeninės erdvės. Neretai jas pamirštame, tačiau jos tyliai ir toliau dirba savo darbą.
Svarbiausia yra suprasti, kad tavo duomenys yra tavo turtas. Ir kai aplikacija prašo jų per daug, verta paklausti savęs: ar tikrai noriu už tai sumokėti savo privatumu?
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti