Šalyje stiprėja naktinėjimo tendencija – ekranai skatina eiti miegoti vis vėliau

Vos 2 proc. Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia medija. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7.45 val. Stiprėja nuolat medijas įsijungusio bei daug darbų vienu metu darančio gyventojo tendencija, dažnai – net ir aukojant dėl to miegą. Tyrėjai fiksuoja, kad po vidurnakčio naktinėja kone penktadalis Lietuvos, rodo naujausias rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ „Media Day“ tyrimas. Ekspertai pastebi, jog miego laiką labiausiai koreguoja ne tradicinės medijos, o išmanieji įrenginiai ir internetas.

„Stebėdami miego laiką ir medijos kanalų naudojimo koreliaciją, matome, kad ne TV ir ne naujienų portalai pakoregavo pastarųjų metų miego kreives. Tai padarė socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, vaizdo įrašų žiūrėjimą, muzikos klausymą internete. Iki vidurnakčio dėl medijų vartojimo nueina miegoti 7 proc. punktais mažiau žmonių nei vos prieš dvejus metus“, – sakė „Kantar TNS“ medijų tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė. Dar 3 proc. punktais sumažėjo ir einančiųjų miegoti iki 2 val. nakties. Nors bendras medijų pasiekimo laikas per pastaruosius penkerius metus keičiasi nedaug, auditorija persiskirsto tarp kanalų ir didėja vadinamasis multitaskingas, kai keli medijų kanalai naudojami vienu metu. Didžiausią įtaką medijų vartojimui toliau daro internetas ir įrenginiai, leidžiantys pasiekti įvairias medijas. Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 val. 2012 m. iki beveik 3 val. šiemet. Taip pat per šį periodą 40 proc. (nuo 51 iki 71 proc.) padidėjo interneto veiklų pasiekiama auditorija: t. y. anksčiau internetu skirtingiems tikslams naudodavosi kas antras žmogus, o dabar – trys iš keturių. Itin ryškūs pokyčiai vyksta socialiniuose tinkluose – jie vaidina vis svarbesnį vaidmenį visose amžiaus kategorijose.

Socialiniai tinklai neatsiejami nuo jaunimo „2014 m., kai socialinius tinklus pirmą kartą kaip medijos rūšį išskyrėme „Media day“ tyrime, vidutiniškai Lietuvos gyventojas socialiniams tinklams kasdien skirdavo 41 min., trečdalis (33 proc.) jais naudojosi kasdien. Šiandien jais naudojasi daugiau nei pusė visų šalies gyventojų (54 proc.), o vidutiniškai vienas gyventojas juose praleidžia beveik 1,5 val. per dieną“, – tyrimo duomenis komentavo „Kantar TNS“ ekspertė. Pasak R. Mackevičienės, tarp jaunimo (iki 29 metų) socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi: 91 proc. jų kasdien naudoja socialinius tinklus. Socialinių tinklų skvarba ir praleidžiamas laikas auga visose amžiaus grupėse, įskaitant 60–74 metų senjorus. Taip pat auganti yra „kitos veiklos internete“ grupė, ir, nors šis tyrimas detaliau veiklų neskaido, remiantis kitais tyrimais matoma, kad tai daugiausia vaizdo įrašai, muzikinis turinys ir žaidimai. Internetas taip pat yra ta priemonė, kuri dažniausiai naudojama lygiagrečiai su kitomis medijomis – beveik kas trečiam (32 proc.) žmogui būdingas multitaskingas, o statistiškai naudodamas internetą ir dar kokią nors kitą medią Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 46 min. Palyginti su penkerių metų duomenimis, tai yra trečdaliu daugiau ir kone penktadaliu ilgiau. Daugiausia multitaskina jauni darbingo amžiaus žmonės (20–39 metų). Sąlygas tokiam medijų vartojimui, be abejo, suteikia technologijos – visad po ranka esantys išmanieji įrenginiai. Naujienas vis dažniau seka per mobilųjį

Didžiausią įtaką medijų naudojimui toliau daro išmanieji telefonai. Nors televizorius užtikrintai lieka pagrindine priemone žiūrėti televiziją, o radijo imtuvas – klausytis radijo, šių kanalų pasiekimas mobiliuoju telefonu auga keliskart. 2018 m. beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų žiūrėjo TV turinį internetu, o 2016–2017 m. tokių žiūrovų buvo iki 1,5 proc. Šiemet 2,5 proc. viso televizijai skirto laiko buvo žiūrėta mobiliajame telefone. Klausančiųjų radijo per mobilųjį telefoną taip pat padvigubėjo: 2018 m. beveik 9 proc. per dieną klausėsi radijo telefone, palyginti su 4,1 proc. 2017 m. „TV turinys vis dažniau žiūrimas ir per kompiuterius, tai, ko gero, lemia noras stebėti vaizdo turinį didesniame ekrane. Tačiau kalbant apie interneto naudojimą, o ypač socialinius tinklus, čia per pastaruosius metus vyksta esminių pokyčių. Jei pernai socialinių tinklų kasdienis pasiekimas per mobilųjį telefoną tiksusilygino su kompiuteriu pasiekiama auditorija, 2018 m. duomenimis, mobiliajame telefone kasdien soc. tinklais jau naudojasi daugiau nei kompiuteryje (atitinkamai 36 ir 27 proc.). Kita svarbi tendencija – mobiliais telefonais naujienų portalų pasiekiama auditorija kone susilygino su pasiekiama kompiuteriais“, – įžvalgomis dalijosi „Kantar TNS“ medijų tyrimų ir įžvalgų vadovė R. Mackevičienė.