Reaguoti turėtų kiekvienas gyventojas: plinta nauja sukčiavimo schema, užkimba net ir patys gudriausi

Viskas atrodo labai įtikinamai, lyg iš tikros valstybinės institucijos. Ypač kai žinutė ateina lietuvių kalba, su jūsų vietos duomenimis, net datomis. Tačiau čia slypi pagrindinis pavojus. Būtent tokiomis apgaulingomis žinutėmis pastaruoju metu aktyviai naudojasi sukčiai. 

Jų tikslas yra sukelti stresą, paskubinti veiksmus ir privesti žmogų paspausti pavojingą nuorodą. Neretai tai baigiasi prarastais prisijungimais, banko duomenimis ar net pinigais. Ir, kas svarbiausia – tokios žinutės dažnai atrodo pernelyg tikros, kad būtų iš karto atpažintos kaip apgaulė.

Masiškai plinta naujas sukčiavimo būdas

Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau gauna trumpąsias žinutes, kurių siuntėjas atrodo oficialiai – pavadinimai primena „BAUDA-VMI“, „E-sveikata“, „VMI“, „Policija“ ar net „Bankas“. 

Socialiniuose tinkluose lietuviai dalinasi nuotraukomis su žinutėmis, kuriose rašoma apie eismo pažeidimą, ragina spausti nuorodą ir peržiūrėti protokolą. Tačiau realybė yra gerokai pavojingesnė nei nurodytas greičio viršijimas.

Tokios žinutės dažniausiai yra klasikinės sukčiavimo schemos dalis, vadinamos „phishing“ arba lietuviškai – duomenų viliojimu. 

Pagrindinis tikslas yra priversti žmogų spustelėti pateiktą nuorodą, o ten jo gali laukti pavojingi slaptažodžių rinkikliai, kenksmingos programėlės ar net bandymai prisijungti prie banko paskyros.

Kaip atpažinti apgaulingą žinutę?

Svarbiausias požymis yra keistas internetinis adresas. Oficialios institucijos naudoja saugius adresus, pavyzdžiui, su galūnėmis gov.lt, vmi.lt, policija.lt ar panašias. Jeigu adrese matote žodžių kratinį (kaip „vmi.roik-eismo-bauda.net“), tai beveik garantuotas signalas, kad žinutė netikra.

Be to, tekstai dažnai turi gramatinių klaidų, keistą stilistiką, neteisingus laikus ar datas. Oficialūs pranešimai rašomi korektiškai, dažniausiai siunčiami per „E.pilka“, „GOV“ ar institucijų paskyras, bet ne per nepažįstamus vardus.

Ką daryti gavus tokią žinutę?

1. Nespauskite nuorodos. Net jeigu tekstas atrodo įtikinamai – geriau patikrinkite informaciją savarankiškai, prisijungę per oficialią svetainę ar programėlę.
2. Neatskleiskite duomenų. Jokiu būdu neveskite savo „Smart-ID“, banko prisijungimų ar asmens kodo per nežinomą nuorodą.
3. Praneškite institucijoms. Tokias žinutes galima persiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (CERT-LT) el. paštu cert@cert.lt.
4. Įjunkite papildomą apsaugą. Naudokite dviejų žingsnių autentifikaciją, stiprius slaptažodžius ir įsitikinkite, kad jūsų įrenginyje veikia antivirusinė apsauga.

Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus ar asmeninius duomenis. Jie naudoja emocijas - baimę, skubą, nerimą, kad privestų žmogų veikti impulsyviai. Todėl svarbu nepasiduoti panikai ir kiekvieną žinutę vertinti šaltai.

Geriau sugaišti kelias minutes tikrinant, nei vėliau mėnesius aiškintis pasekmes.