Senos apgaulės, nauji spąstai: ekspertai įvardijo, kodėl vis dar pasimauname ant sukčių kabliuko

Tad kodėl žmonės vis dar patiki jau daugiau nei du dešimtmečius naudojamais sukčių triukais? Kokiomis psichologinėmis manipuliacijomis jie vadovaujasi ir ką galime padaryti, kad išvengtume jų pinklių?

Pirmosios kibernetinės atakos Lietuvoje pradėtos fiksuoti maždaug prieš du dešimtmečius. Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo kibernetinio saugumo inžinieriaus Sauliaus Jurčiaus, 2000-2005 m. populiariausios buvo „defacement“ tipo atakos – kai, nulaužus interneto svetainę, pakeičiamas jos pagrindinis puslapis.

„Tokios atakos dažniausiai nepadarydavo didelės žalos – jeigu administratoriai turėjo atsargines kopijas, viskas atsistatydavo per kelias dienas. Tačiau jos buvo labai matomos ir turėjo simbolinę prasmę: nulaužėjas palikdavo aiškią žinutę, tarsi parašą. Vėliau, apie 2008 metus, atsirado pirmosios DDoS atakos – tai jau buvo rimtesnis iššūkis, nes vartotojai nebegalėdavo pasiekti tam tikro puslapio ar paslaugos. Šio tipo atakos kartojasi ir dabar. Dažniausiai jos būna nukreiptos prieš valstybines institucijas, kritinius tiekėjus, o jų kiekis stipriai padidėjo nuo 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą“, – pasakoja S. Jurčius.

Tačiau sukčiai netruko atsigręžti ir į paprastus žmones. Apie 2000-2003 m. įsigalėjo masiniai „spam“ laiškai su tam tikrų vaistų ar loterijų pasiūlymais. O atsiradus pirmosiomis kreditinėms kortelėms, dalis žmonių neatsargiai suvesdavo savo duomenis į neaiškius puslapius, o sukčiai juos panaudodavo.

„Dabar esmė išlieka ta pati – žmonės bandomi apgauti, tik keičiasi kanalai. Jei pradžioje tai buvo elektroniniai laiškai ar skambučiai, dabar apgavystės vyksta per „draugų“ anketas soc. tinkluose ar netikras e. parduotuves. Tai yra tos pačios „phishing“ atakos, tik kitose platformose, kurios atsiranda vystantis technologijoms“, – aiškina ekspertas.

Kodėl senos schemos vėl tampa veiksmingos?

Kodėl schemos, kuriomis žmonės buvo apgaudinėjami prieš penkiolika metų, vėl veikia šiandien? Sauliaus Jurčiaus teigimu, tai susiję su visuomenės įpročiais ir skirtingu technologijų naudojimu.

„Kiekviena naujovė pasiekia visuomenę nevienodai. Tie, kurie vėliau pradėjo naudotis internetu, dažnai neturi žinių, kaip atpažinti sukčiavimą, todėl tampa labiau pažeidžiami. Pavyzdžiui, telefono skambučių „mama, patekau į avariją“ triukas buvo puikiai pernaudotas internete, kai soc. tinkluose įsilaužus į žmonių profilius, prašoma „draugų“ skubiai pervesti pinigų. Dar neįgudę naujo kanalo naudotojai tampa patrauklia auka sukčiams – tereikia seną taktiką perkelti į naują kanalą. Tad jei anksčiau buvo išnaudojamas mobilaus ryšio, dabar pasitelkiamas interneto „naujumas“. Labai tikėtina, kad netrukus, pasitelkus dirbtinį intelektą, tą patį „mama, patekau į avariją“ išgirsime dar ir tikrojo vaiko balsu“, – pasakoja jis.

Psichologas Klaudijus Vitkauskas priduria, kad patiklumas – ne tik žinių trūkumo klausimas.

„Didžiausia rizika pasimauti ant sukčių kabliuko dažniausiai kyla vienišiems, išsiskyrusiems, našliams ar niekada nesusituokusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau tikrai turime ir atvejų, kai jauni, susituokę žmonės taip pat praranda dideles pinigų sumas. Visgi, daug lemia ir kiti faktoriai. Jei žmogus yra pavargęs, serga, patiria stresą ar jaučia vienišumą, jis daug greičiau pasiduoda sukčių manipuliacijoms“, – sako psichologas.

Jis pabrėžia, kad riziką didina ir tam tikros asmenybės savybės: pernelyg didelis smalsumas, impulsyvumas, nerimastingumas, aukštas sutarumas (angl. agreeableness).

„Žmonės, turintys silpną emocijų reguliaciją, pavyzdžiui, linkę į impulsyvius pirkimus, yra labiau pažeidžiami. Net turint žinių apie sukčių metodus, tam tikru momentu kritinis mąstymas gali būti paveiktas tam tikrų aplinkybių, o emocijos perimti kontrolę“, – priduria K. Vitkauskas.

Sukčių manipuliacijų arsenalas: nuo baimės iki draugiškumo

Sukčiai visada naudoja manipuliacijas – vieną ar kelias vienu metu, ir jos yra labai sąmoningos. Kuriami aukų profiliai, analizuojamas jų elgesys, o tada pasitelkiamos psichologinės priemonės, kurios veikia labiausiai. Pasak psichologo, apskritai manipuliacijos skirtos paveikti žmogų taip, kad šis nebesugebėtų racionaliai mąstyti.

„Sukčiai gąsdina pasekmėmis, spaudžia priimti greitą sprendimą, apeliuoja į kaltę, bando sukelti baimę arba priešingai – sukuria tariamą draugiškumo atmosferą. Jie bando auką pastatyti į poziciją, kurioje ši jaučiasi bejėgė, pasimetusi, arba atvirkščiai – tarsi draugė, partnerė, su kuria verta bendradarbiauti, pavyzdžiui, norint užsidirbti. Tokiais būdais jie neutralizuoja kritinį mąstymą“, – aiškina K. Vitkauskas.

Praktikoje tai gali atrodyti labai įvairiai. Vienam žmogui sukčiai skambina prisistatę banko darbuotojais, kitam – siūlo „nepraleisti ypatingo pasiūlymo“, trečiam – siunčia netikrą sąskaitą už paslaugą.

„Sėkmingiausios atakos pataiko į idealų momentą – kai žmogus pavargęs, išsiblaškęs ar išsigandęs. Tada net patyrę, saugumo taisykles išmanantys žmonės gali pasiduoti. Jei tuo metu sukčiai išprovokuoja baimę ar skubėjimą, labai sunku išlikti budriam“, – pasakoja kibernetinio saugumo ekspertas S. Jurčius.

Saugumo ABC: sustok, pagalvok, pasitark

Abu ekspertai pabrėžia – visi galime tapti sukčių aukomis, tačiau išmokę sustoti ir kritiškai įvertinti situaciją riziką gerokai sumažiname.

„Visų pirma, gavę žinutę ar el. laišką, pagalvokite, ar tikrai jos laukėte. Jei ne – patikrinkite kitais kanalais, nespauskite nuorodų ir nenaudokite pranešimuose atsiųstų numerių. Oficialios įstaigos visada kalba lietuviškai ir prieš pokalbį pateikia įrašą, kad skambutis bus įrašomas, tad jei kyla abejonių – padėkite ragelį ir perskambinkite oficialiu numeriu. O gavę kaimyno žinutę socialiniuose tinkluose, paprasčiausiai užsukite pas jį į svečius ir įsitikinkite, ar viskas gerai. Atrodytų paprasta, bet būtent skubėjimas yra sukčių sąjungininkas“, – pataria S. Jurčius.

Galimai susidūrus su sukčiavimu, ar kita sudėtinga situacija, kai juntamas nerimas, psichologas siūlo paprastą pratimą, padedantį nepasiduoti panikai.

„Jei pajutote nerimą ar paniką – sustokite. Paprašykite laiko, keliskart giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Jei galite – pasitarkite su artimu žmogumi, jei atpažįstate pavojų – skambinkite pagalbos linijai. Tai – labai paprastos taisyklės, bet jos padeda atgauti racionalumą. O jeigu vis dėlto tapote auka, nereikia jausti kaltės ar gėdos – svarbu iš patirties pasimokyti ir pasiruošti ateities situacijoms“, – dalijasi K. Vitkauskas.