Prisijunkite
Jorge Mario Bergoglio gimė 1936 metais Buenos Airėse, paprastoje italų imigrantų šeimoje. Anksti patyręs kasdienybės sunkumus, jis nešėsi šią patirtį visą gyvenimą. Jo sprendimas gyventi bendruomenėje, o ne Apaštališkuosiuose rūmuose, buvo natūrali jo kuklumo tąsa.
Ar Pranciškus buvo populiarus?
Be abejo. Žmonės jį mylėjo už šilumą, atvirumą ir gebėjimą kalbėti paprastai, be sudėtingų teologinių formuluočių. Jis dažnai sakydavo, kad „Bažnyčia turi būti kaip lauko ligoninė po mūšio“, – priminė teologas Jonas. Ši metafora puikiai atspindėjo jo požiūrį į tikinčiuosius – artimą, supratingą, gydantį.
Kokias reformas įgyvendino popiežius Pranciškus?
Nors Bažnyčia per šimtmečius ne kartą keitėsi, Pranciškaus laikotarpis buvo tikra reformų banga. Pagrindinės jo pastangos buvo:
- Kovoti su finansiniais skandalais Vatikane
- Skatinti skaidrumą ir atvirumą
- Ginti aplinkosaugą (encyklika „Laudato si'“)
- Palaikyti migrantus ir pabėgėlius
- Stiprinti moterų vaidmenį Bažnyčioje
Ar Pranciškus susidūrė su iššūkiais?
Žinoma. Jis ne kartą patyrė stiprų pasipriešinimą iš konservatyvesnių Bažnyčios sluoksnių. Jo atvirumas kai kurioms jautrioms temoms, pavyzdžiui, LGBTQ+ klausimams ar skyrybų temai, kėlė nemažai diskusijų. Tačiau Pranciškus visada išliko ištikimas savo vertybėms – atjautai, nuolankumui ir siekiui suartinti Bažnyčią su paprastais žmonėmis.
Trumpai apie popiežiaus Pranciškaus palikimą:
- Pirmasis Lotynų Amerikos kilmės popiežius
- Skatino Bažnyčios atvirumą ir modernizaciją
- Aktyviai gynė aplinkosaugos idėjas
- Rėmė socialinį teisingumą ir skurdžių teises
- Tapo paprastumo ir nuolankumo simboliu
Popiežius Pranciškus įnešė naują dvelksmą į seną instituciją. Jis paliko pasauliui pamoką, kad lyderystė gali būti paremta meile ir tarnyste, o ne valdžia ir iškilmingumu.