Magnetinės audros grįžta: kam Lietuvoje artimiausiomis dienomis reikėtų būti ypač atidiems

Specialistai perspėja, kad geomagnetinė situacija kelias dienas išliks nestabili, o sudėtingiausias laikotarpis numatomas savaitės viduryje.

Tokie reiškiniai dažnai kelia klausimų dėl galimo poveikio savijautai, ypač jautresniems žmonėms. Nors magnetinės audros nėra pavojingos visiems, tam tikros gyventojų grupės jas gali pajusti aiškiau.

Magnetinių audrų laikotarpis sausio 12-17 dienomis

Sausio 12 dieną prognozuojama vidutinio stiprumo magnetinė audra. Antroje dienos pusėje geomagnetinis aktyvumas gali pasiekti Kp 4–5 lygį. Dalis žmonių gali jausti nuovargį, mieguistumą ar lengvą galvos skausmą, tačiau daugumai reikšmingų sutrikimų nenumatoma.

Sausio 13 diena laikoma sudėtingiausia. Prognozuojama stipri magnetinė audra, kurios aktyvumas sieks Kp 5 lygį. Tokiu metu dažniau fiksuojami kraujospūdžio svyravimai, miego sutrikimai, širdies ritmo pokyčiai ir bendras savijautos pablogėjimas.

Sausio 14 dieną aukštas geomagnetinis fonas išliks. Tikėtini galvos skausmai, migrena, energijos stoka. Sausio 15 dieną aktyvumas palaipsniui silpnės, tačiau jautresniems žmonėms simptomai gali dar išlikti.

Sausio 16 dieną prognozuojama silpnesnė magnetinė audra ir pereinamasis laikotarpis. Daugeliui savijauta turėtų gerėti, nors gali išlikti nuovargis. Sausio 17 dieną laukiama naujo geomagnetinio aktyvumo šuolio, kuris vėl gali pasiekti Kp 5 lygį ir tęstis kelias dienas.

Kas yra magnetinės audros ir kaip jos veikia

Magnetinės audros – tai Žemės magnetinio lauko sutrikimai, kuriuos sukelia Saulės plazmos išmetimai ir sustiprėjęs Saulės vėjas. Jos gali turėti įtakos ryšių, navigacijos sistemoms, o taip pat žmogaus biologiniams ritmams.

Silpnas ar vidutinis aktyvumas dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą, tačiau stipresnės audros gali paveikti nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas.

Kas magnetines audras jaučia stipriausiai

Dažniausiai magnetinių audrų poveikį jaučia žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, kraujospūdžio sutrikimų, lėtinį nuovargį. Taip pat jautresni gali būti vyresnio amžiaus asmenys, nėščiosios ir žmonės, patiriantys ilgalaikį stresą ar miego trūkumą.

Padidėjus geomagnetiniam aktyvumui gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, mieguistumas, padidėjęs dirglumas, nerimas, kraujospūdžio svyravimai ar lėtinių ligų paūmėjimas.

Kaip sumažinti poveikį

Specialistai rekomenduoja magnetinių audrų metu vengti pervargimo, laikytis pastovaus dienos režimo, pakankamai miegoti, gerti daugiau vandens ir subalansuotai maitintis. Taip pat patariama riboti alkoholio ir kofeino vartojimą, dažniau vėdinti patalpas ir, esant galimybei, daugiau laiko praleisti gryname ore.

Žmonėms, turintiems lėtinių sveikatos problemų, svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir stebėti savijautą viso padidėjusio geomagnetinio aktyvumo laikotarpiu.