Atskleisti Zodiako ženklai, kurie slepia tikrąjį save: pasitikrinkite, ar jūs esate vienas iš jų ir ką daryti

Yra žmonių, kurie gimė būti švelnūs, bet visą laiką demonstruoja ledinį veidą. Kitų širdyse – chaosas ir spalvos, bet jie sąmoningai renkasi pilką rutiną. Bėgimas nuo savęs – ne tik apie tai, kad nemyli to, kas esi. Tai gali būti gynyba, apsauga, o kartais – net maištas prieš savo vaikystę ar traumas.

Astrologija sako: kai kurie ženklai su šiuo prieštaravimu gyvena tyliai, o kiti – garsiai ir nuolat. Bet galbūt verta pažvelgti giliau ir paklausti, o gal tas tikrasis „aš“ visai nėra silpnybė?

Dvyniai – gimę kalbėti, bet bijantys būti išgirsti

Dvyniai pasižymi greitu protu, gebėjimu susikalbėti su bet kuo ir išvengti konfliktų net tada, kai situacija verda. Ir vis dėlto daugybė Dvynių kažkuriuo gyvenimo etapu pradeda tylėti. Jie ima slėpti mintis, nebeklausinėja, atsisako smalsumo.

Kodėl? Nes kažkada buvo pasakyta: „per daug kalbi“, „būk rimtesnis“, „tu nerimtas“. Dvyniai pradeda slopinti savo natūralią gyvybę, o tada tampa žmonėmis, kurie viską žino – bet niekada nepasako.

Skorpionas – tas, kuris bijo savo pažeidžiamumo

Nors dažniausiai Skorpionai pristatomi kaip paslaptingi, uždarūs ir kerštingi, tiesa ta, kad jų širdis – viena jautriausių visame Zodiake. Jiems baisu būti išduotiems, o dar labiau – būti pažemintiems.

Skorpionai dažnai slepia savo švelnumą po sarkazmu, pykčiu ar emociniu šalčiu. Jie bėga nuo savo gebėjimo pamilti visa širdimi, nes bijo, kad tai bus panaudota prieš juos. Tokiu būdu jie atsisako didžiausios dovanos – gebėjimo išgydyti save per meilę.

Ožiaragis – nenuilstantis karys, kuris giliai viduje nori tiesiog būti reikalingas

Ožiaragiai gimsta su disciplina kraujyje. Jie planuoja, analizuoja, moka laikytis savo tikslų. Bet ne visi žino, kad po tuo griežtu išoriniu sluoksniu slypi stiprus poreikis jaustis saugiai, būti vertinamam ne už rezultatus, o už buvimą.

Daug Ožiaragių bėga nuo savo emocijų, slopina meilės poreikį ar intymumą. Jie tiki, kad viską turi užsidirbti, net pripažinimą. Ir šitaip, siekdami perfekcijos, jie nutolsta nuo savo jautraus, ieškančio ryšio vidinio „aš“.

Žuvys – gimusios svajoti, bet dažnai pasirenkantis uždaryti save realybės dėžutėje

Žuvys yra intuityvios, giliai jaučiančios, dažnai su meniniu polėkiu. Tačiau pasaulis jų jautrumą dažnai išnaudoja arba smerkia. Todėl daug Žuvų nusprendžia – svajoti kvaila, jausti per daug pavojinga.

Jos pasirenka logiką, taisykles, prisitaikymą. Ir kuo toliau nuo savo tikrosios prigimties nueina, tuo labiau jaučia nerimą. Nes jų galia – ne būti kaip visi, o būti unikaliomis. Tą galia jos dažnai palieka spintoje, manydamos, kad tai – trukdis.

Kodėl mes bėgame nuo savęs?

Bėgimas nuo savo prigimties nebūtinai yra sąmoningas. Kartais tai – gynybos mechanizmas. Gal kažkada jūsų emocijos buvo išjuoktos. Gal jums sakė, kad jūsų tikslai nerealūs. Gal jus bandė sulaikyti rėmuose, kur niekada netilpote. Ir tada bėgti pasidarė lengviau nei būti savimi.

Bet iš tikrųjų gyvenimas ima įgauti skonį tik tada, kai grįžtama prie savo esmės. Ne visiems tai patiks. Kai kurie net nesupras. Bet kai jūs nustosite vengti to, ką iš tikrųjų jaučiate, tai bus pradžia naujam santykiui – su savimi pačiu.

Ar jūs vienas iš jų?

Jeigu nuolat jaučiate, kad gyvenate ne visai savo gyvenimą, jeigu nuolat tenka vaidinti stipresnį ar tyliau kalbantį, jeigu įsivaizduojate, kad esate kitas žmogus nei iš tikrųjų – tikėtina, kad esate vienas iš tų, kurie bėga nuo savo ženklo prigimties.

Bet čia nėra nieko blogo. Kartais bėgimas būtinas, kad vėliau galėtumėte atsisukti ir pasakyti: „Aš grįžtu.“ Ir kai grįžtate – pajuntate palengvėjimą. Nes pagaliau esate ten, kur visada ir turėjote būti. Su savimi. Ir už save.