Pilnatis daro savo: žmonės pasakoja, kas nutinka jų kūnui ir galvai per šviesiausią naktį, istorijos nustebins

Pilnatis nuo seno apipinta mitais, legendomis ir net mistiniais liudijimais. O šiandien ji vis dar sukelia diskusijas ne tik tarp astrologų, bet ir tarp paprastų žmonių, kurie pastebi pokyčius savo elgesyje, nuotaikoje ar net sveikatoje.

Kartais sunku atskirti, kur baigiasi tikėjimas, o kur prasideda realūs kūno ar psichikos signalai. Vis daugiau žmonių pasakoja apie nuotaikų svyravimus, nerimą, nemigą ar net fizinius pojūčius, atsirandančius būtent per pilnatį. Ar tai tik sutapimas? O gal visgi mūsų kūnai kažkaip reaguoja į šį dangaus šviesulį?

Šiame straipsnyje pateikiame tikras istorijas – žmonių patirtis, kurių nepaaiškina nei medicina, nei mokslas, tačiau jos tikros. Pasakojimai apie tai, kas nutinka pilnaties naktį, kaip keičiasi jutimai, kodėl kai kas jaučiasi lyg „nuo grandinės nutrūkęs“, o kiti – lyg įsitempę stygos viduje.

Naktis, kuri nesibaigia: nemigos epizodai

„Būna naktys, kai atrodo – neužmigsiu niekada,“ pasakoja 36 metų Eglė iš Vilniaus. „Prabundu kas valandą, miegas paviršutiniškas, o ryte jaučiuosi kaip po trijų parų be poilsio. Pirmą kartą tai pradėjau stebėti prieš porą metų, o paskui netyčia supratau, kad tai beveik visada būna per pilnatį.“ 

Eglė tikina, kad tiksliai nežino, kodėl taip nutinka, bet tai kartojasi taip dažnai, kad sutapimų versija jau nebeįtikina.

Nemigos priepuoliai yra dažnas reiškinys pilnaties metu. Vieni žmonės prabunda vidury nakties be jokios aiškios priežasties, kiti tvirtina visą naktį „vartęsi nuo šono ant šono“. Mokslininkai tyrė šį fenomeną ir kai kuriose studijose fiksuota, kad miego kokybė per pilnatį gali prastėti net 30 proc. – nors tikslaus paaiškinimo kol kas nėra.

Kūnas kaip radaras: fiziniai pojūčiai

„Jaučiu ne tik nerimą, bet net ir spaudimą smilkiniuose, tarsi galvoje kažkas sukasi, bet ne skausmas, o būtent keistas pulsavimas“, - sako Rasa, 42 metų verslininkė iš Kauno. 

„Anksčiau galvojau, kad tai tiesiog nuovargis, bet kai pradėjau fiksuoti datas, viskas stojo į savo vietas. Pojūčiai pasikartoja būtent tomis naktimis, kai mėnulis pilnas.“

Fiziniai pojūčiai yra dar viena paslaptinga pilnaties palydovė. Kai kurie žmonės skundžiasi galvos skausmais, kiti – keistu kūno „šilimu“, o dar kiti staigiais jėgų svyravimais. 

Medicininio paaiškinimo nėra, bet egzistuoja teorija, kad mėnulio traukos jėga galėtų paveikti žmogaus organizmą, juk mūsų kūnas sudarytas daugiausiai iš vandens. Kaip pilnatis veikia jūras ir vandenynus, gal ji kažkaip veikia ir mus?

Nuotaikų kaleidoskopas: emocijos be kontrolės

Mindaugas, 29 metų programuotojas, sako, kad pilnaties metu jį ištinka emociniai „švytuoklės“ momentai. 

„Viena akimirka viskas atrodo įkvepiančiai – pilnas idėjų, energijos. Po valandos – noriu viską mesti ir bėgti į mišką. Tas jausmas mane sekina. Galiausiai supratau, kad šios bangos kartojasi cikliškai – kai atsisuku į mėnulio kalendorių, sutampa su pilnatim.“

Emociniai svyravimai dažnai siejami su hormoniniais pokyčiais, tačiau daugelis tvirtina, kad per pilnatį jie pasidaro stipresni, sunkiau valdomi. Psichologai atsargiai vertina šiuos liudijimus, bet pripažįsta: jei žmogus tiki, kad pilnatis jį veikia, kūnas gali reaguoti, vadinamas placebo efektas. Bet ką daryti, kai tai jaučiasi net ir netikint?

Paslaptinga ramybė arba vidinis chaosas

Ne visiems pilnatis reiškia chaosą. Kai kurie žmonės teigia, kad mėnulio pilnatvė atneša vidinę ramybę, net ypatingą įkvėpimą. Kūrybingi asmenys sako, kad būtent tokiomis naktimis parašo geriausius tekstus, sukuria paveikslus ar net priima svarbius gyvenimo sprendimus. Ar tai tik savita projekcija, ar tikrai pilnatis kažką pažadina?

Vienas bendras dalykas jungia visas šias istorijas – žmonės jaučia. Net jei tai nėra įrodyta moksliškai, pojūčiai, kuriuos jie apibūdina, yra realūs jiems patiems. O gal ne viskas turi būti logiškai paaiškinama?

Ar verta ignoruoti savo kūną?

Pilnatis yra reguliarus, numatomas gamtos reiškinys. Tačiau kai kuriems tai daugiau nei graži šviesa danguje. Šios tikros istorijos rodo, kad pojūčiai per pilnatį realūs, gilūs ir kartais trikdantys. 

Ar verta juos ignoruoti? Ko gero, ne. Svarbiausia yra stebėti save, fiksuoti pasikartojimus ir, jei reikia, ieškoti atsakymų, net jei jie slypi tarp mokslinio racionalumo ir asmeninio tikėjimo.