Prisijunkite
Pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta kalbų apie skaitmeninę ekonomiką, atsiskaitymus be kontakto, o kartu ir apie galimą grynųjų pinigų ribojimą ar net visišką jų atsisakymą ateityje. Tarp šių diskusijų iškilo sąvoka, kuri kelia ne tik smalsumą, bet ir nerimą – grynųjų atsisakymo planas.
Nors tai skamba kaip vienašališkas sprendimas, realybė yra kur kas sudėtingesnė ir susijusi su dideliais politiniais, ekonominiais bei technologiniais pokyčiais. Europos Sąjunga šiuo metu balansuoja tarp dviejų priešingų jėgų.
Viena vertus – skaitmeninių mokėjimų plėtros ir technologinės pažangos, kita vertus – visuomenės grupių, kurios vis dar pasitiki grynaisiais kaip vienintele saugia ir prieinama atsiskaitymo forma, interesų. Nors skaitmeniniai sprendimai tampa vis populiaresni, jie nėra prieinami visiems vienodai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kaimo vietovių gyventojams ar tiems, kurie neturi prieigos prie bankinių paslaugų.
Tad ką iš tikrųjų reiškia ši frazė – ar tai slaptas planas eliminuoti popierinius pinigus? Ar tiesiog natūralus perėjimas į naują finansinę realybę? Pabandykime išskaidyti šią temą į aiškias dalis ir suprasti, ką Europos Sąjungos institucijos iš tikrųjų planuoja.
ES pozicija: skaitmenizacija be prievartos?
Europos Komisija ne kartą yra pareiškusi, kad grynieji pinigai išliks teisėta atsiskaitymo priemonė, o bet kokie pokyčiai bus daromi tik tuo atveju, jei visuomenė tam pritars. Tai reiškia, kad oficialaus „atsisakymo plano“, kaip jį supranta kai kurie komentatoriai, ES neturi.
Tačiau praktika rodo, kad skaitmeniniai sprendimai nuosekliai skatinami – tiek per investicijas, tiek per teisės aktų pakeitimus. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse skatinama naudotis mobiliomis mokėjimo priemonėmis ar QR kodais, mažinamas grynųjų naudojimo poreikis viešajame transporte, o bankai siūlo paskatas atsisakyti grynųjų pervedimų.
Visa tai rodo tendenciją, kurią daugelis jau vadina „tyliąja transformacija“. ES institucijos tvirtina, kad tai rinkos pasirinkimas, tačiau kritikai pastebi, kad dažnai alternatyvos paprasčiausiai praranda savo prieinamumą.
Svarbu atskirti, kad grynųjų ribojimas nereiškia jų uždraudimo. Vis dėlto kai kuriose valstybėse jau atsirado teisės aktų, ribojančių galimybę atsiskaityti grynaisiais už didesnės vertės pirkinius – tai siejama su šešėlinės ekonomikos mažinimu ir pinigų plovimo prevencija.
Skaitmeninis euras ir jo įtaka
Viena iš esminių temų, susijusių su grynųjų pinigų mažinimu, yra skaitmeninio euro įvedimas. Europos Centrinis Bankas šiuo metu aktyviai vysto projektą, kurio tikslas yra sukurti saugią, valstybinę skaitmeninę valiutą, kurią galėtų naudoti visi euro zonos gyventojai.
Skaitmeninis euras nebūtų kriptovaliuta, bet jis būtų virtuali alternatyva gryniesiems – tiesiogiai susieta su centriniu banku. Toks sprendimas turėtų užtikrinti mokėjimų saugumą, greitį ir mažesnius kaštus. Tačiau jis taip pat kelia klausimų: kas prižiūrės duomenis? Ar centriniai bankai galės matyti kiekvieną mūsų pirkimą? Ar žmonės bus priversti turėti išmanųjį įrenginį, kad galėtų gauti savo pinigus?
Europos Centrinis Bankas tikina, kad anonimiškumo lygis būtų artimas gryniesiems, tačiau dalis visuomenės išlieka skeptiška. Tai, kas pristatoma kaip patogumas, kai kuriems atrodo kaip kontrolės priemonė.
Kas nutiks gyventojams, kurie renkasi grynuosius?
Nepaisant technologinio progreso, daugiau nei trečdalis Europos gyventojų vis dar pasitiki grynaisiais. Tai ypač būdinga vyresniems žmonėms ar tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse, kur bankomatai retėja, o skaitmeninė infrastruktūra nėra išplėtota.
Tokiose šalyse kaip Švedija, kur skaitmeniniai atsiskaitymai beveik visiškai išstūmė grynuosius, vyriausybė buvo priversta įsikišti, nustatyta pareiga bankams užtikrinti, kad bent minimali grynųjų paslauga būtų prieinama kiekvienam.
Tokia praktika rodo, kad staigus grynųjų atsisakymas gali sukelti socialinę atskirtį, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų grupių. Europos Sąjunga taip pat atkreipė dėmesį į šią riziką ir 2023 metais buvo pateiktas pasiūlymas užtikrinti „teisę į atsiskaitymą grynaisiais“.
Tai reiškia, kad bet koks perėjimas prie skaitmeninių formų turi būti lėtas, pamatuotas ir nepaliekantis žmonių be galimybės rinktis.
Artėja ne revoliucija, o evoliucija
Grynųjų atsisakymo planas – labiau visuomenėje susiformavęs terminas nei oficiali ES strategija. Europos institucijos teigia nesiekiančios uždrausti grynųjų, tačiau realūs veiksmai rodo, kad jie palaipsniui tampa vis mažiau reikalingi, mažiau prieinami, o jų naudojimas neretai susiduria su apribojimais.
Tai kelia pagrįstų klausimų – ar grynųjų mažėjimas yra natūrali technologijų pažangos pasekmė, ar sąmoningai stumiamas procesas? Atsakymas greičiausiai yra kažkur per vidurį. Skaitmeniniai sprendimai neišvengiamai užima vis daugiau vietos mūsų kasdienybėje, bet būtina užtikrinti, kad nė vienas gyventojas neliktų nuošalyje.
Todėl šiandien svarbiausia ne tai, ar grynieji išnyks, o tai, kaip šis pokytis bus valdomas, ar jis atsižvelgs į visų gyventojų poreikius, ar taps dar viena priverstinė kryptis, paliekanti dalį visuomenės be galimybės pasirinkti.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti