Pilnatis dažnai keičia žmonių elgseną: atskleista, ar tikrai pilnaties metu padaugėja avarijų ir nusikaltimų

Ne vienas yra pasakęs: „Šiąnakt – pilnatis, kažkas bus.“ Ir išties, kartais atrodo, kad pilnaties naktį viskas tampa šiek tiek aštresnė: emocijos, nuotaikos, net eismo situacijos. Neretai pasigirsta tvirtinimų, kad per pilnatį padaugėja avarijų, žmonės būna irzlesni, dažniau ginčijasi, net ligoninių priėmimo skyriuose padidėja pacientų srautas. 

Vieni tai laiko atsitiktinumų sutapimu, kiti rimtu biologiniu poveikiu. Klausimas lieka atviras: ar pilnatis iš tikrųjų veikia žmonių elgesį, ar tai tiesiog sena pasaka, kurios laikomės iš įpročio?

Šiame straipsnyje pabandysime atskirti faktus nuo įsitikinimų ir pasidomėti, ką apie tai sako mokslas, statistika ir žmonių patirtis. Ar išties pilnaties naktimis nutinka daugiau eismo nelaimių, paaštrėja konfliktai ir padažnėja nusikaltimai? O gal tai tiesiog žmogaus polinkis ieškoti paaiškinimo ten, kur vyrauja chaosas?

Mėnulio poveikis žmogui - mokslas ar mitas?

Tiek senovės civilizacijos, tiek šiuolaikiniai ezoterikai tiki, kad mėnulis daro įtaką žmonių savijautai. Nuo mėnulio priklauso potvyniai ir atoslūgiai, o mūsų kūnai, kaip žinia, sudaryti daugiausia iš vandens. Tad logika, kad mėnulio fazės veikia žmogų, atrodo įtikinama. 

Pilnatis neretai siejama su miego sutrikimais, padidėjusiu nerimu, dirglumu. Tačiau mokslas čia kiek atsargesnis. Dauguma tyrimų, bandžiusių rasti tiesioginį ryšį tarp pilnaties ir elgesio pokyčių, pateikia nevienareikšmiškus rezultatus. 

Kai kurie tyrimai randa nežymų padidėjimą tam tikrose srityse, kiti – jokio skirtumo. Pavyzdžiui, Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, kad per pilnatį žmonės miega trumpiau ir prasčiau. Kita vertus, kiti tyrimai tokio rezultato nepatvirtino.

Vis dėlto žmogaus smegenys mėgsta modelius ir paaiškinimus. Jei nelaimė ar konfliktas įvyksta per pilnatį, tai lengviau atsimenama ir siejama su tą naktį švietusiu mėnuliu, nors galbūt tai tik atsitiktinumas. Tokios asociacijos vadinamos kognityviniais šališkumais.

Eismo įvykiai - daugiau avarijų per pilnatį?

Viena iš dažnai minimų sričių – eismo įvykiai. Kai kurių šaltinių teigimu, pilnaties naktimis avarijų padaugėja. Pavyzdžiui, JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos duomenimis, motociklininkų mirtinų avarijų per pilnatį skaičius buvo šiek tiek didesnis nei kitomis naktimis. 

Šio tyrimo autoriai spėjo, kad tai gali būti susiję su dėmesio blaškymu – ryškesnis dangus, keistesnė nuotaika, neįprastas mėnulio vaizdas. Lietuvoje tikslių viešai paskelbtų duomenų, patvirtinančių šią tendenciją, nėra, tačiau kelių policijos pareigūnai neoficialiai užsimena, kad kai kurios savaitės naktimis būna daugiau įtampos ir kartais tai sutampa su pilnatimi. 

Vis dėlto tam reikėtų detalaus tyrimo, nes įtakos turi ir kiti faktoriai: savaitgaliai, orai, šventės, alkoholio vartojimas. Taigi, nors galima įtarti ryšį, aiškaus ir statistiškai reikšmingo pagrindo kol kas trūksta.

Nusikaltimai ir konfliktai, emocijos paaštrėja?

Yra nuomonių, kad pilnaties metu daugiau žmonių patenka į ligonines, policijos nuovadas ar psichiatrines įstaigas. Kai kurie gydytojai teigia pastebintys neramesnių pacientų antplūdį, o psichologai – daugiau krizinių atvejų. Taip pat kartais kalbama apie suintensyvėjusius kivirčus, smurtą šeimose ar net viešosios tvarkos pažeidimus.

Kriminologų atlikti tyrimai ir vėl pateikia prieštaringus duomenis. Vienose analizėse matyti nežymus nusikaltimų šuolis, kitose – tokio ryšio nėra. Galima teigti, kad tai daugiau žmonių įsitikinimas nei patvirtinta tiesa. 

Tačiau tai nereiškia, kad mėnulio fazės neturi jokio poveikio, greičiausiai tai labai individualu. Vieniems žmonėms pilnatis tik sustiprina tai, kas jau ir taip bręsta – emocinį diskomfortą, įtampą, nerimą.

Mėnulis mūsų galvose: psichologinis efektas

Vienas iš svarbiausių veiksnių, kodėl vis dar tikime pilnaties galia – tai, ką galėtume vadinti placebo efektu arba saviįtaiga. Jei tikime, kad pilnatis mus veikia, tikėtina, kad ir jausimės kitaip. Žmonės linkę stebėti mėnulio fazes, susieti įvykius su jų pokyčiais, ir tokie pastebėjimai įsirėžia atmintyje.

Be to, pilnatis – tiesiog įspūdingas reginys. Ji išskiria tą naktį iš kitų, padaro ją „ypatinga“. O ypatingos naktys dažniau įsimenamos. Jei tą vakarą nutiko kažkas netikėto – konfliktas, nelaimė, staigus pokytis – tikėtina, kad kaltė bus bent dalinai „nurašyta“ mėnuliui.

Pilnatis – mitas, poveikis – tikras?

Nors mokslas dar nėra pateikęs vienareikšmiško atsakymo, ar pilnatis tiesiogiai veikia mūsų elgesį, akivaizdu viena – daugelis žmonių tai jaučia ir reaguoja. Kartais tai – pasąmoninis, kartais – realus poveikis, susijęs su nuotaika, miegu ar aplinka.

Taigi, atsakymas greičiausiai slypi per vidurį, pilnatis galbūt nėra tiesioginė nelaimių ar konfliktų priežastis, tačiau ji išryškina tai, kas jau yra žmogaus viduje. O jeigu žmogus tuo tiki, poveikis jau pasiektas. Net jei jis prasideda ne danguje, o mūsų pačių galvose.