Mirtinas Europos smūgis Rusijai: patvirtintas planas, kuris gali sugriauti Kremliaus finansinę sistemą

„Bloomberg“ šaltiniai patvirtina, kad artimiausiomis savaitėmis bus pristatytas planas, kuris taps kertiniu žingsniu ES energetinės nepriklausomybės istorijoje. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Europa sistemingai mažino priklausomybę nuo rusiško dujų tiekimo. 

Kremlius, kurį laiką manęs, kad dujų srautas padės išlaikyti Vakarų paklusnumą, šiandien susiduria su realybe, nes dujos jau nėra laikomos nei strateginiu turtu, nei įrankiu. Jos tampa problema, kurios ES nori atsikratyti. Visam laikui.

Rusiškos dujos ilgą laiką buvo vienas pagrindinių užsienio valiutos šaltinių Maskvos biudžetui. Tačiau ES pasirengusi užversti šį skyrių, su visomis pasekmėmis, kurias tai sukels.

Dujų ginklas tampa neveiksmingas

Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti teisės aktų paketą, kuriuo bus siūloma palaipsniui nutraukti visas sutartis, susijusias su rusiškų dujų tiekimu. 

Remiantis „Bloomberg“ informacija, sandoriai neatidėliotam tiekimui būtų stabdomi iki 2025 metų pabaigos, o ilgalaikiai susitarimai nutraukiami iki 2027-ųjų. Šis sprendimas būtų vienas iš reikšmingiausių geopolitinių poslinkių po šaltojo karo pabaigos.

Tai smūgis Kremliui – šantažo įrankis, kuris ilgą laiką leido manipuliuoti Europa, tampa niekiniu. Visiškai atsisakius rusiškų dujų, Rusija netenka pagrindinio savo ekonomikos ramsčio. Europos sprendimas rodo, kad senoji priklausomybės schema ne tik pasenusi, bet ir pavojinga.

Skylės dar lieka, bet tik laikinai

Nepaisant didelio progreso, kai kurios spragos vis dar egzistuoja. Viena jų – suskystintos gamtinės dujos (SGD), kurios perkamos pagal ilgalaikes „imk arba mokėk“ sąlygas. Šios sutartys kelia teisinių keblumų, nes net karo metu Rusija toliau tiekia dujas ir formaliai nepažeidžia sutarčių.

Tačiau Briuselis jau svarsto galimus teisinius mechanizmus, kaip leisti tiekimo nutraukimą be baudų. Vienas iš variantų – force majeure sąlygų taikymas. Nors teisiškai tai sudėtingas kelias, politinė valia rodo, kad šis sprendimas anksčiau ar vėliau bus rastas.

Net jei teisinės procedūros užtruks, praktikoje rusiškų dujų importas į ES sparčiai mažėja. Nuo 40 proc. iki 19 proc. per mažiau nei dvejus metus, tai pokytis, kurį net skeptiškiausi stebėtojai jau vadina negrįžtamu.

Kremlius kaip tiekėjas – jau praeitis

Dujos, kadaise buvusios Maskvos stiprybe, dabar tampa našta. „Bloomberg“ pažymi, kad net ir visiškai atsisakius rusiško tiekimo, poveikis ES kainoms bei energetiniam saugumui būtų ribotas. Tai įmanoma dėl alternatyvių tiekimo šaltinių iš JAV, Kataro, Kanados ir Afrikos. 

Kainos stabilizuojasi, infrastruktūra plečiama – tai jau ne teorija, o realiai įgyvendinama strategija. Europa nebepriklauso nuo „Gazpromo“ malonės. Ir nors kai kurios valstybės, tokios kaip Vengrija ar Slovakija, vis dar reiškia prieštaravimus dėl sankcijų, dinamika aiški, net be oficialaus draudimo rusiškų dujų dalis ES sparčiai traukiasi. 

Sankcijos bus tik formalus žingsnis, įteisinantis tai, kas jau įvyko. V. Putino sistema ilgus metus išnaudojo dujas ne tik ekonomikos, bet ir politikos srityje, kaip įrankį spausti, manipuliuoti ir finansuoti savo režimo ambicijas. 

Be stabilių dujų eksporto pajamų, Rusijos biudžetas taps dar labiau priklausomas nuo neprognozuojamų naftos ar kitų žaliavų rinkų.

Tai ne tik ekonominis iššūkis, tai strateginis lūžis. Nes dujos finansavo armiją, oligarchinę sistemą, Kremliaus išorės propagandą ir karinę ekspansiją. Be jų Rusijai teks perrašyti savo galios balansą – tiek viduje, tiek išorėje.

„Gazpromas“ iš buvusio geopolitinio žaidėjo virsta balastu, kurį jau meta net ištikimiausi klientai. Ir tai galbūt vienas iš stipriausių signalų, kad žaidimas keičiasi. Ne rusiškoms dujoms. Ne šantažui. Ne priklausomybei. Žaidimo pabaiga jau visai čia pat.