Tavo dantų pasta gali daryti daugiau žalos nei naudos: specialistai pasakė, į ką reikia atkreipti dėmesį

Realybėje tai vienas iš nedaugelio produktų, kurį tiesiogiai kišame į burną kelis kartus per dieną, visus metus. Bet vos keli žmonės kada nors atsisėdo ir pasidomėjo: o kas ten viduje? Ką reiškia tie kodai, ppm, RDA, SLS? Ir ar ta mėtų gaiva tikrai reiškia, kad tavo dantys gavo tai, ko jiems reikia?

Pasidomėti verta. Nes skirtingos pastos, tai ne tik skirtingi skoniai ar spalvos. Tai skirtingi tikslai, skirtingos funkcijos, o kartais ir skirtingas poveikis tam pačiam žmogui. Viena skirta apsaugoti nuo ėduonies, kita mažina jautrumą, trečia balina, bet kartu gali būti per stipri emaliui. Todėl pasirinkimas neturėtų būti vien tik apie tai, kas skaniau jaučiasi burnoje.

Fluoras yra ne priešas, o sąjungininkas

Vienas pagrindinių veikliųjų komponentų daugelyje dantų pastų yra fluoras. Jo funkcija paprasta ir labai svarbi: stiprinti dantų emalį ir apsaugoti nuo ėduonies. Dauguma odontologų vis dar laikosi pozicijos, kad fluoras yra būtinas, ypač jei nori efektyvios prevencijos.

Etiketėse fluoras dažniausiai nurodomas skaičiumi, pavyzdžiui, 1450 ppm. Tai reiškia, kiek dalių fluoro yra viename milijone pastos dalių. 1450 ppm yra standartinė, saugi ir veiksminga dozė suaugusiajam. Jei matai mažesnį skaičių, tai vaikams skirtos pastos arba mažesnio stiprumo variantas. Jeigu matai nulį, žinok, kad fluoro ten iš viso nėra.

Yra žmonių, kurie vengia fluoro dėl įvairių baimių ar ankstesnės informacijos, bet būtina suprasti: jei pastoje nėra fluoro, ji negali efektyviai apsaugoti nuo ėduonies. Taip, galima naudoti papildomas priemones, bet tada tai jau tampa ne pasirinkimas, o atsakomybė su daugiau žingsnių.

Kaip pasta valo: kas yra RDA?

Neretai žmonės galvoja, kad visos dantų pastos valo vienodai. Deja, ne visos yra vienodai švelnios ir tai ypač svarbu, jei turi jautrius dantis ar nori saugoti emalį. RDA – tai abrazyvumo lygis, nurodantis, kiek stipriai pasta šlifuoja tavo dantis.

Šis skaičius gali svyruoti nuo 30 iki net 200. Kuo didesnis RDA, tuo stipriau pasta valo, bet tuo didesnė rizika pažeisti emalį, ypač jei spaudi šepetėlį per stipriai. Jei tavo dantys linkę į jautrumą, ar tiesiog nori ilgesnio emalio gyvenimo, verta rinktis pastą su žemesniu RDA, apie 70 ar mažiau.

Ypač atkreipk dėmesį į balinančias pastas. Jos dažnai turi aukštą abrazyvumo lygį, todėl gali vizualiai padėti trumpuoju laikotarpiu, bet kartu ilgainiui prisidėti prie emalio dilimo. Rezultatas? Mažiau blizgesio ir daugiau jautrumo.

Putos, kurios dirgina

Daugeliui žinomas terminas SLS – tai natrio laurilsulfatas. Medžiaga, kuri sukuria tą įprastą, patenkinantį putojimą, kai valaisi dantis. Jis padeda tolygiai paskirstyti pastą, padidina jos kontaktą su dantimis, leidžia efektyviau nuplauti apnašas.

Bet būtent šis efektas kai kuriems tampa problema. SLS gali dirginti burnos gleivinę, ypač jei jautri oda, jei dažnai atsiranda opelių ar po valymo jautiesi taip, lyg burna išdžiūvo. Tokiu atveju verta paieškoti pastos be SLS, o jų šiais laikais vis daugiau ir veiksmingumas nuo to nesumažėja.

Svarbiausia yra nebijoti išbandyti skirtingų variantų. Vienam žmogui ta pati pasta puikiai tinka metų metus, kitam sukelia diskomfortą jau po pirmo naudojimo. Viskas priklauso nuo burnos gleivinės jautrumo, dantų būklės, net mitybos ar įpročių.

Kas dar viduje?

Daugelis pastų turi medžiagų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tiesiog fonas, bet jos atlieka svarbią funkciją. Glicerolis ar sorbitolis, tai drėgmę sulaikančios medžiagos, kurios užtikrina, kad tavo pasta nebūtų sausa, kieta ar byranti. Jos padeda palaikyti tekstūrą, todėl kiekvieną rytą spaudžiama pasta vis dar jaučiasi kaip pasta, o ne kaip gruntas.

Kai kurios pastos taip pat turi kvapų, dažiklių, konservantų. Tai ne visada būtina, bet dažnai padeda padaryti produktą patrauklesnį naudoti, tiek vizualiai, tiek skonio prasme. Jeigu esi linkęs į alergijas, verta skaityti sudėtį labai atidžiai. O jei viskas gerai, tai tiesiog neutralūs pagalbininkai, kurie nekenkia, bet padaro viską šiek tiek maloniau.

Kai dantys jautrūs: ką rinktis?

Jeigu dantys reaguoja į šaltą, karštą, rūgštų, tuomet metas pažiūrėti, ar tavo pasta padeda. Tokiu atveju verta rinktis pastas, kurios savo sudėtyje turi kalio nitratą ar stroncio chloridą. Tai medžiagos, kurios padeda sumažinti nervų jautrumą dantų viduje, todėl laikui bėgant mažėja nemalonus reagavimas į temperatūrų skirtumus.

Svarbu žinoti, kad tokių pastų poveikis nėra momentinis. Jos turi būti naudojamos reguliariai bent kelias savaites, kad rezultatas taptų pastebimas. Bet jei jautrumas yra tikrai problema – jos gali būti tikras išsigelbėjimas.

Be to, jautriems dantims reikia mažesnio RDA, jokių agresyvių balinančių dalelių ir, jei reikia, pastos be SLS. Toks derinys padeda atkurti komfortą kasdienėje burnos higienoje, be papildomų komplikacijų.

Nebūk automatinis spaudėjas

Dantų pasta nėra tik mėtinė putelė. Tai kasdienis, chemiškai veikiantis produktas, kuris turi tiesioginę įtaką tavo dantų ir burnos sveikatai. Todėl verta bent kartą pažiūrėti į sudėtį: ne kaip į keistus terminus, o kaip į signalus apie tai, ką iš tikrųjų darai savo kūnui du kartus per dieną.

Kai pradedi skaityti etiketes, atsiranda noras rinktis sąmoningiau. Ir tuomet pastebi, kad net ir kasdieniai įpročiai, kaip dantų valymas, tampa nebe automatiškai, o pasirinkimas. O iš ten jau ne taip toli ir iki geresnės burnos sveikatos.