Vakarienės ruošimas gali padidinti vėžio riziką net ir vaikams? Tai, ką atskleidė tyrimas, stebina net gydytojus

Dujinės viryklės daugelį metų buvo laikomos ekonomišku ir efektyviu pasirinkimu. Tačiau šis patogumas turi ir tamsesnę pusę. Naujausi tyrimai rodo, kad tai, kas deginama maistui paruošti, gali daryti tiesioginį poveikį kvėpuojamam orui, ypač mažose, prastai vėdinamose erdvėse, o svarbiausia, tai ypač kenkia vaikams.

Stenfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia aiškų ryšį tarp dujinių viryklių naudojimo ir padidėjusios vėžio rizikos dėl benzeno – medžiagos, kurią deginant gamtines dujas išskiria atvira liepsna. Ir pavojus nėra tik teorinis. Jis skaičiais įvardytas, patvirtintas laboratorijose ir jau sukelia didelį susidomėjimą visame pasaulyje.

Benzenas – nematomas svečias jūsų virtuvėje

Tyrimo pagrindas yra benzenas, seniai žinomas kancerogenas, kuris susidaro deginant gamtines dujas ar propaną. Mokslininkai matavo benzeno koncentraciją namuose, kur naudojamos dujinės viryklės, ir analizavo, kaip jis pasklinda skirtingose patalpose. Taip pat naudoti kompiuteriniai modeliai, kad būtų įvertinta, kaip benzenas juda namų erdvėse, o ypač ten, kur vėdinimas prastas.

Paaiškėjo, kad benzeno koncentracija kai kuriais atvejais pasiekė reikšmes, kurios, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, kelia rimtą riziką. Tai ypač aktualu vaikams, kurių kvėpavimas greitesnis, o organizmas yra daug jautresnis aplinkos poveikiui. Tyrime įvardyta, kad vaikų vėžio rizika dėl benzeno gali būti net 1,85 karto didesnė nei suaugusiųjų.

Ir čia kalbama ne apie žmones, kurie naudojasi virykle visą dieną. Pakanka, kad patalpos būtų mažos, ventiliacija minimali, o viryklė viena iš tų, kurios išskiria daugiau nei vidutinį benzeno kiekį. Toks mišinys tampa rimta grėsme, kuri sklinda toliau nei tik virtuvės erdvė.

Miegamasis yra netikėtas rizikos taškas

Viena iš labiausiai stebinančių išvadų yra tai, kad benzenas dažnai pasklinda iki miegamojo. Tose pačiose erdvėse, kur turėtume ilsėtis, atkurti jėgas ir kvėpuoti švariu oru. Ir tai nėra atsitiktinumas, tai fizikos dėsnių pasekmė, kai šiltas oras su teršalais kyla, juda ir galiausiai nusėda ten, kur žmogus praleidžia daugiausia laiko.

Skaičiai kalba aiškiai: esant didžiausiems išmatuotiems benzeno kiekiams, vaikų vėžio rizika siekė net iki 12 atvejų iš milijono, o tai viršija PSO priimtą ribą, kuri laikoma toleruotinu pavojumi visuomenei (vienas atvejis iš milijono). Suaugusiesiems ši rizika buvo mažesnė, bet taip pat viršijo saugią ribą.

Svarbu pabrėžti, kad tai blogiausio scenarijaus modelis: kai naudojama prastos kokybės viryklė, vėdinimas yra minimalus, o gaminimas intensyvus. Bet tai nereiškia, kad tokia situacija yra reta. Daugybė žmonių gyvena mažuose butuose, kur gartraukis nėra taisyklė, o langai atidaromi tik tada, kai jaučiamas kvapas, o benzenas kvapo tai neturi.

Kodėl vaikai reaguoja jautriau?

Vaikų organizmas vis dar formuojasi, o tai reiškia, kad jiems reikalingas švaresnis, stabilesnis mikroklimatas. Jų kvėpavimo sistema imlesnė, kūno masė mažesnė, tad įkvėptas toksino kiekis santykinai paveikia stipriau. Be to, jie daugiau laiko praleidžia namuose, o jei šeima gyvena bute, kuriame nėra geros ventiliacijos, situacija gali tapti sudėtinga net to nepastebint.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vėžio rizika nėra vienintelė problema. Ilgalaikis benzeno poveikis taip pat siejamas su imuninės sistemos silpnėjimu, kvėpavimo ligomis, lėtiniu nuovargiu. Ir visa tai prasideda ten, kur kepa vakarienė.

Kas gali sumažinti riziką?

Čia ir slypi gerosios šio tyrimo žinios. Rizika nėra absoliuti, nes ją galima valdyti. Ir tai nebūtinai reiškia, kad turite tuoj pat atsisakyti dujinės viryklės. Svarbiausia yra suprasti, kaip šis procesas vyksta, ir kaip jį sušvelninti.

Langų atidarymas, gartraukio naudojimas, trumpesnis gaminimo laikas, retesnis orkaitės naudojimas, visa tai turi įtakos. Net elementarus įprotis gaminti su praviru langu ar naudoti mažesnį degiklį jau sumažina benzeno koncentraciją.

Be to, tyrėjai primena: dauguma žmonių 90 proc. savo laiko praleidžia patalpose, o kai vis daugiau dirba iš namų – ši statistika tik didėja. Vadinasi, oro kokybė namuose tampa vienu svarbiausių sveikatos veiksnių tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Ar tai reiškia, kad turime panikuoti?

Tikrai ne, tai reiškia, kad turime žinoti. Kaip ir su bet kuo yra svarbu ne tik technologijos ar daiktas, bet ir tai, kaip juo naudojamės. Dujinė viryklė nėra blogis: ji gali būti patogi, efektyvi, net ekonomiška. Tačiau kaip ir bet kuris atviras ugnies šaltinis, ji turi savo rizikas. Ir jas verta vertinti ne emocijomis, o faktais.

Šis tyrimas ne siekia išgąsdinti, bet siekia informuoti. Ir ypač tėvus, nes kai kalba eina apie vaikų sveikatą, net smulkmena gali virsti pokyčiu, kuris turi ilgalaikę reikšmę. Šiandien tai bus tik atidarytas virtuvės langas, o rytoj – tai vaikas, kuris auga stiprus ir sveikas.