Patikrino banko sąskaitą ir liko be žado: senjoro pinigai išgaravo iš jo sąskaitos, policija ėmėsi darbo

Vienas toks atvejis neseniai užfiksuotas Klaipėdoje, kur 72 metų gyventojas neteko santaupų ir tai kelia susirūpinimą ne tik jo artimiesiems, bet ir teisėsaugai. Pinigai iš senjoro sąskaitos dingo be jokių įspėjimų ar signalų. 

Tokie atvejai verčia susimąstyti apie tai, kaip dažnai tikriname savo sąskaitas, ar pakankamai saugome kortelės duomenis ir ar suprantame, kokiais būdais nusikaltėliai gali prie jų prieiti. Kiekvienas iš mūsų, o ypač vyresnio amžiaus žmonės, turėtų žinoti keletą svarbių dalykų, kurie padeda apsisaugoti nuo finansinių apgavysčių.

Dingo 1 200 eurų – pradėtas ikiteisminis tyrimas

Praėjusį antradienį, gegužės 6 dieną, Klaipėdos policija sulaukė pranešimo iš 72 metų klaipėdiečio, kuris pastebėjo, jog jo banko sąskaitoje trūksta 1 200 eurų.

Vyras, tikrindamas pinigų likutį pastebėjo, kad pinigai pradingo dar praėjusį savaitgalį, šeštadienį. Apie jokias įtartinas operacijas iš banko jis nebuvo informuotas, todėl įtarė, kad kažkas galėjo pasinaudoti jo banko kortele arba neteisėtai gauti jos duomenis.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Toks nusikaltimas laikomas rimtu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tyrimą kuruoja Klaipėdos miesto policijos komisariatas.

Įtariama, kad pasinaudota kortele ar jos duomenimis

Kol kas tikslios aplinkybės, kaip pinigai buvo pasisavinti, dar tiriamos. Tačiau viena iš pagrindinių versijų – galėjo būti panaudoti banko kortelės duomenys. Tokie atvejai dažnai nutinka, kai žmogus, pats to nežinodamas, juos suveda į netikras internetines svetaines arba tampa telefoninio sukčiavimo auka.

Įprasta schema – skambutis iš tariamo banko atstovo, kuris praneša apie neva įtartinas operacijas ir prašo patvirtinti prisijungimo duomenis ar net perduoti kodus iš mobiliųjų programėlių.

Kaip apsisaugoti nuo tokių situacijų?

Policijos ir bankų atstovai nuolat primena kelis svarbius patarimus, padedančius sumažinti riziką:

• Niekada nesidalinkite savo banko kortelės duomenimis. Nei per telefoną, nei internetu. Jei kažkas prašo jūsų kortelės numerio, galiojimo datos ar CVV kodo – tai beveik visada sukčius.
• Naudokite dvigubą autentifikavimą. Jei jūsų bankas siūlo papildomą patvirtinimo metodą per mobilųjį parašą ar biometrinius duomenis, verta jį įjungti.
• Periodiškai tikrinkite sąskaitos likutį. Bent kartą per savaitę apžvelkite paskutines operacijas. Kuo greičiau pastebėsite neįprastą judėjimą, tuo daugiau šansų susigrąžinti pinigus.
• Būkite atsargūs internete. Neveskite savo duomenų į nepažįstamas svetaines, ypač jei į jas atvedė nuoroda iš el. laiško ar SMS.
• Įjunkite pranešimus apie kiekvieną operaciją. Dauguma bankų siūlo SMS ar el. pašto įspėjimus – tai gali padėti pastebėti neleistiną veiklą vos jai įvykus.
• Kalbėkite su artimaisiais. Jei jūsų tėvai ar seneliai naudojasi elektronine bankininkyste, padėkite jiems suprasti, kaip atpažinti riziką. Sukčiai dažnai taikosi į vienišus ar mažiau patirties turinčius žmones.

Tokie atvejai kaip Klaipėdoje – skaudūs priminimai, kad finansiniai sukčiai niekur nedingsta ir nuolat ieško naujų aukų. Laiku patikrintas sąskaitos likutis, įjungtas įspėjimas ar tiesiog pokalbis su artimuoju gali padėti išvengti didelių nuostolių.

Jei įtariate, kad jūsų duomenys galėjo būti panaudoti, nedelskite ir kreipkitės į banką ir policiją nedelsdami. Reaguoti svarbu greitai. Net jei pinigų dar nepraradote, bankas gali laikinai sustabdyti kortelės galiojimą ir užkirsti kelią nusikaltimui.

Visada verta prisiminti, jog geriau būti atsargiam vienu žingsniu per daug, nei per vėlai sužinoti, kad jūsų sąskaita buvo ištuštinta.