Keturratis ir motociklas yra padidintos rizikos transporto priemonės: pasakė, kuri jų yra saugesnė

Visos didesnės avarijos, ypač tos, kuriose žūva žmonės, sukelia rezonansą visuomenėje. Dėl to nemaža dalis įvykių, kuriuose dalyvauja atviros transporto priemonės, labiau matomi žiniasklaidoje ir socialinėse medijose. 

Dėl didesnio vairuotojų pažeidžiamumo net ir smulkesnės avarijos patenka į dėmesio centrą ir formuoja nuomonę, kad tiek motociklai, tiek keturračiai yra nesaugūs. O žmonės dar pasiskirsto į grupes, turinčias savo argumentų, mitų, įsivaizdavimų, kuri transporto priemonė yra pavojingesnė.

O kaip yra iš tiesų? Transporto kompetencijų agentūra viešai dalijasi Lietuvoje užfiksuotų eismo įvykių duomenimis, o juos nagrinėjant galima pamatyti, kiek kartų avarijose dalyvavo atskirų kategorijų transporto priemonės.

2020–2024 m. apimančioje duomenų suvestinėje matyti, kad šiuo laikotarpiu eismo įvykiuose sudalyvavo 19 884 keleiviniai lengvieji automobiliai, 1 904 kartus kaip eismo įvykio dalyviai paminėti miesto autobusai ir mikroautobusai, 1 784 kartus – krovininiai automobiliai. Per penkerius metus į eismo įvykius pateko 3 641 pėsčiasis, 2 046 dviratininkai, 852 elektriniais paspirtukais keliavę žmonės.

Kalbant apie atviras motorines transporto priemones, toje pačioje duomenų suvestinėje matyti, kad per 5 metus į avarijas pateko 1 485 motociklai ir 485 mopedai. Tuo metu keturračių motociklų fiksuota 172, o lengvųjų keturračių motociklų – 63 incidentų keliuose atvejai.

Technika nėra nesaugi, bet rizika padidinta

Žinoma, motociklų ir keturračių Lietuvoje registruota gerokai mažiau nei automobilių, tačiau žvelgiant į bendrą, beveik 34 tūkst. eilučių ilgio, sąrašą matyti, kad motociklai į eismo įvykius patenka ne taip jau dažnai, o keturračių avaringumas apskritai menkas. Tad kodėl šios transporto priemonės laikomos nesaugiomis?

„Motociklas ir keturratis yra padidintos rizikos technika, mažiau atleidžianti klaidas. Motociklai gatvėje ne taip gerai matomi – tai taip pat turi įtakos“, – aiškina motociklais važinėjantis ir keturračiais lenktyniaujantis šių transporto priemonių ekspertas, bendrovės „Motorider“ specialistas Adomas Gančierius.

Pašnekovo teigimu, avarijas lemia tiek atvirų transporto priemonių, tiek kitų vairuotojų klaidos. Motociklų problema – kad jie ne tik prasčiau matomi kitiems eismo dalyviams. Dviratės transporto priemonės, pasak A. Gančieriaus, eisme taip pat yra manevringesnės, todėl ne visi automobilių vairuotojai suspėja laiku į jas sureaguoti.

„Patys motociklininkai gatvėse turėtų važiuoti taip, lyg niekas jų nematytų, ir įvertinti visus kitus eismo dalyvius, nes nepakankamas situacijos įvertinimas ar jo pervertinimas, per didelis greitis dažnai lemia skaudžius įvykius“, – priduria jis.

Keturračiai saugesni, bet vairuotojai dažniau linkę klysti

Keturratis šiuo atveju saugesnis, nes jis didesnis, platesnis, priekyje turi du ryškiau šviečiančius žibintus ir taip nepranyksta tarp eismo dalyvių. Be to, keturračiai yra lėtesnės transporto priemonės, į miestų gatves ir viešo naudojimo kelius jie išrieda rečiau, nes šių transporto priemonių stichija – bekelė.

Tai atsispindi ir eismo įvykių suvestinėje: keturračiai į avarijas patenka bene rečiausiai iš visų transporto priemonių.

„Iš esmės motociklų avarijų įvyksta daugiau, nes jų gerokai daugiau važinėja gatvėse. Bet ir keturračiai yra gana pavojinga technika, tik dažniausiai eismo įvykiai nutinka ne keliuose, o bekelėje. Jeigu įvyksta virtimas, įvažiuojama į medį ar griovį, tai gali baigtis skaudžiai. Sportininkai moka kristi, bet mėgėjai – ne. Svarbu, kad keturratis ant kūno neužvirstų, nes 500 kg transporto priemonė dažniausiai sulaužo nemažai kaulų“, – kalba A. Gančierius.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną niuansą – įvykių kaltininkus. Jeigu motociklus gali „numušti“ kiti neapdairūs eismo dalyviai, keturračių avarijos neretai nutinka būtent dėl jų vairuotojų kaltės.

„Keturračių avarijos dažniausiai įvyksta dėl važiavimo klaidų: neįvertintų atstumų, vietovės, neapgalvoto lenkimo ir nuskriejimo nuo kelio. Dauguma per daug pasitiki savo įgūdžiais ir neįvertina savo gebėjimų“, – aiškina „Motorider“ ekspertas, pridurdamas, kad dažnai susižaloja neblaivūs vairuotojai, kurie praranda kūno motoriką, nors drąsos nestokoja.

Reikėtų pasilikti vietos klaidoms

Taigi, anot A. Gančieriaus, tiek motociklai, o juo labiau keturračiai, nėra nesaugios transporto priemonės – tai tiesiog padidintos rizikos technika, su kuria klaidos kaina yra didesnė. Dėl to specialistai rekomenduoja su jomis važiuoti atsargiau, neeksperimentuoti su savo vairavimo galimybėmis tarp eismo dalyvių ar nepažįstamose vietovėse, viešoje aplinkoje atlikti tik pamatuotus, įvertinus aplinką, veiksmus.

„Pavyzdžiui, keturračiu nereikėtų lėkti ir šokti per aklus tramplinus nežinant, kas laukia už jų, neįvažiuoti „skersomis“ dideliu greičiu į nežinomą posūkį, visuomet pasilikti vietos klaidai ir stabdymui“, – rekomenduoja pašnekovas.

Taip pat svarbu naudotis tik techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis ir bet kuriuo paros metu laikyti įjungtus žibintus. Važiuojant atvira transporto priemone visuomet būtina dėvėti šalmą. Specialistai ragina nepamiršti ir kitų saugumo atributų: patogių pirštinių, batų ir viso kūno šarvų.