Nauja mada ar protingas sprendimas? Vis daugiau lietuvių renkasi įkraunamus hibridinius automobilius

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimais, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius iš tinklo įkraunamų hibridų (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicle, PHEV), kuriuose galios sistemą sudaro vidaus degimo variklis, elektros variklis ir nedidelė baterija, pardavimas pastebimai šovė aukštyn ir 54,5 proc. viršijo atitinkamo ankstesnių metų laikotarpio rodiklį.

Šios pavaros automobilių rinkos dalis augo jau šešis mėnesius iš eilės ir pasiekė 8,8 proc. – parduota 631 783 vnt. Be to, įkraunamieji hibridai populiarėja sparčiausiai tarp visų pavaros rūšių.

Dar įspūdingiau įkraunamųjų hibridų augimas, ACEA duomenimis, atrodo Lietuvoje. Mūsų šalyje per pirmuosius septynis mėnesius buvo parduota 2 152 vnt., arba net 164,7 proc. daugiau PHEV modelių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ir „Regitros“ duomenimis, 2025 m. spalio 1 d. iš viso mūsų šalyje buvo įregistruota 18 449 įkraunamųjų hibridų. Kas skatina tokį paklausos šuolį?

Dvi priežastys

Specialistų teigimu, pagrindinės priežastys yra dvi. Pirmoji – auganti įkraunamųjų hibridų pasiūla. Vien tik populiariame kompaktinių krosoverių segmente vidaus degimo ir elektros variklių tandemas siūlomas tokiuose modeliuose, kaip antai šiemet atnaujintas „Kia Sportage“ ar neseniai debiutavęs „Volkswagen Tayron“, taip pat „Toyota RAV4“, „Peugeot 3008“, „Škoda Kodiaq“, „Volvo XC60“, „Audi Q5“, „Ford Kuga“ ir t. t.

Antroji priežastis – gerokai paaugusios įkraunamųjų hibridų galimybės važiuoti vien elektra. Pavyzdžiui, vienas populiariausių įkraunamųjų hibridų Baltijos šalių regione „Kia Sportage“ dabar, naudodamas vien elektros energiją, gali nuvažiuoti iki 70 km. Šis atstumas daugeliui miestuose gyvenančių šeimų visiškai padengia kasdienes keliones į darbą, parduotuves, darželius, mokyklas ir būrelius.

Panašiomis galimybėmis pasižymi ir kiti C-SUV modeliai: gamintojų duomenimis, „Ford Kuga“, „Toyota RAV4“ ar „Volvo XC60“ įkraunamieji hibridai nenaudodami degalų gali sukarti 60–75 km.

Eurostato duomenimis, didžiajai daliai Europos Sąjungos gyventojų vienos krypties kelionė į darbą trunka apie 20–25 minutes (Lietuvoje – 23), o tokių važiavimų vidutinė dienos rida siekia apie 27 km. Vadinasi, jei baterija įkraunama kasnakt namuose ar darbo metu dieną, realu ištisas savaites mieste suktis nenaudojant nė lašo benzino – ir komfortiškiau, ir švariau, ir taupiau.

Svarbus pranašumas

Pažymėtina ir tai, kad PHEV modeliai turi vieną svarbų pranašumą, lyginant juos su elektromobiliais, – galimybę nesijaudinti dėl visiško baterijos išsikrovimo, nes vidaus degimo variklis užtikrina judėjimo tęstinumą. Šis kompromisas tampa dar aktualesnis žiemą, kai baterijos išsikrauna greičiau.

Automobilių apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas sako, kad pats rinktųsi įkraunamąjį hibridą, galintį vien elektra nuvažiuoti nuo 50 iki 100 km, nes toks atstumas visiškai atitinka jo kasdienius poreikius važinėjant mieste.

„Be to, tai būtų optimalu ir atsižvelgiant į technines charakteristikas, jei norime, kad įkraunamasis hibridas būtų pagrindinis šeimos automobilis, su kuriuo tenka keliauti ir užmiestyje. Tokį atstumą įveikiantys PHEV dažniausiai turi nedidelės talpos akumuliatorius, kurie nėra itin sunkūs, todėl, kai naudojamas vidaus degimo variklis, jis nėra apkraunamas didelės baterijos svoriu, o tai ne tik neturi įtakos degalų sąnaudoms, bet ir neatima reikšmingai daug vietos bagažinėje“, – pastebi ekspertas.

Automobilių žurnalistas Aivaras Grigelevičius pateikia dar vieną pavyzdį, pabrėždamas 60 km ribą.

„Nes teoriškai tokio atstumo man pakaktų dviem dienoms važinėjant mieste arba vienai kelionei į užmiestį aplankyti artimųjų. Net ir kraunant bateriją viešosiose įkrovimo stotelėse, jos įkrovimas kainuotų apie 3–5 eurus, arba bent pora eurų pigiau, nei tą patį atstumą įveikčiau su savo dabartiniu benzininiu automobiliu“, – skaičiuoja žinovas.

Dėl galimybės dalį atstumo įveikti vien elektra arba derinant ją su vidaus degimo variklio galia, įkraunamieji hibridai pasižymi itin mažomis degalų sąnaudomis. Pavyzdžiui, „Toyota RAV4“ įkraunamojo hibrido vidutinės sąnaudos siekia vos 1 l/100 km, „Kia Sportage“ – 1,1 l, o „Ford Kuga“ – apie 2,8 l.

Planuojantiems privalumai išauga

Vis dėlto svarbu apgalvoti, kad įkraunamųjų hibridų naudojimo komfortas ir finansinė nauda maksimaliai atsiskleidžia tuomet, kai jie įkraunami pasinaudojant palankesniais tarifais ir kai kuo daugiau kelionių atliekama elektra.

LEA duomenimis, 2025 m. rugsėjį 100 km nuvažiuoti įkraunamuoju hibridu mišriu režimu vidutiniškai kainavo 8,42 euro. Naudojant tik namuose įkrautą elektrą, šis vidurkis siekė vos 3,13 euro – tai 2,8 karto mažiau, nei važiuojant vien benzinu (8,92 euro). Naudojant viešuosius įkroviklius, 100 km kelionės vien elektra kaina sudarė apie 4,79 euro.

„Iš tinklo įkraunamus hibridus aš mėgstu prilyginti elektromobiliams. Mažas, didelis, ekonomiškas, galingas – šiandien pasirinkimų yra pačių įvairiausių. Todėl rinkdamasis įkraunamąjį hibridą pirmiausia įsivertinčiau, kam man jo reikia ir kaip aš jį naudosiu“, – sako A. Grigelevičius.

Dar vienas įkraunamųjų hibridų pranašumas – mažesnė kaina, lyginant su panašaus dydžio, įrangos lygio ir galios grynaisiais elektromobiliais. Pavyzdžiui, „Kia Sportage PHEV“ kainuoja nuo 43 890 eurų, „Ford Kuga PHEV“ – nuo 43 450 eurų, o „Toyota RAV4 PHEV“ – nuo 49 600 eurų. Tiek „Kia“, tiek „Toyota“ modeliai varomi visais ratais, o „Ford“ – tik priekiniais.

„Sportage PHEV“ taip pat turi žiemai pritaikytą „Terrain Mode“ važiavimo bekelėje parinkčių sistemą su specialiais nustatymais važiavimui per sniegą ar purvą, o papildomai gali būti komplektuojama elektra valdoma pakaba.