Baisiausia klaida važiuojant per „gulintį policininką“: vairuotojai vis dar daro šią brangiai kainuojančią klaidą

Automobilio priekis staigiai pasvyra žemyn, keleiviai griebiasi už rankenų, o pakaba gauna didžiulę apkrovą. 

Po tokio manevro neretai prasideda vadinamasis „kengūros efektas“, kuomet amortizatoriai nesugeba laiku sušvelninti smūgio, automobilis ima šokinėti nelygumais, prarasdamas sukibimą su kelio danga.

Nepatyrusiems vairuotojams toks būdas įveikti dirbtinius kelio nelygumus gali atrodyti saugus – juk greitis sumažintas, smūgis tarsi sušvelnintas. Tačiau iš tiesų tai daro daugiau žalos nei naudos.

Kodėl nukenčia pakaba?

Automobilio pakaba sukonstruota taip, kad apkrova būtų paskirstyta tolygiai, o visi jos mazgai dirbtų nuosekliai įveikiant kelio nelygumus. 

Staiga stabdant ši dinamika visiškai sutrinka, kad automobilio svoris persikelia į priekį, priekinė dalis smunka, o galinė pakyla. Tuo metu priekiniai amortizatoriai priversti ne tik slopinti stabdymo inerciją, bet ir atlaikyti smūgį nuo artėjančio nelygumo.

Dažnai važiuojant tokiu režimu pirmiausia susidėvi „silentblokai“, guminiai-metaliniai įvoriai, jungiantys pakabos elementus. 

Jie deformuojasi, pradeda trūkinėti ir nebeatlieka savo funkcijos. Vėliau neišvengiamai nukenčia ir kitos pakabos dalys – spyruoklės, svirtys, stabilizatoriai, kuriems reguliarios perkrovos tampa lemiamu veiksniu trumpinant tarnavimo laiką.

Smūgis padangoms ir stabdžiams

Staigus stabdymas prieš kliūtį taip pat stipriai apkrauna priekinius ratus. Stabdymo metu padangos kontakto su kelio danga vieta pasislenka, o slėgis tenka protektoriaus išorinėms zonoms. 

Tai sukelia netolygų padangų dėvėjimąsi, išorinės protektoriaus dalys dėvisi sparčiau, o padangos tarnavimo laikas ženkliai sutrumpėja.

Be to, dažni staigūs stabdymai perkaista stabdžių diskus – ilgainiui jie deformuojasi, atsiranda paviršiaus nelygumų, o stabdant pradeda jaustis vibracija. 

Netolygiai dyla ir stabdžių kaladėlės, o kritiniu momentu stabdymo efektyvumas mažėja. Tokios pasekmės kelia tiesioginį pavojų tiek vairuotojui, tiek keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams.

Pavojus kitiems eismo dalyviams

Staigus stabdymas prieš greičio mažinimo kalnelį gali tapti nemalonia staigmena už jūsų važiuojantiems vairuotojams. Net jei laikomasi saugaus atstumo, jų reakcijos laikas vis tiek lieka trumpesnis, ypač esant blogam matomumui ar intensyviam eismui. 

Tai itin aktualu sunkvežimių ar komercinio transporto vairuotojams, kurių stabdymo kelias žymiai ilgesnis nei lengvųjų automobilių.

Norint geriau suprasti tokių situacijų pavojų, verta internete pasižiūrėti avarijų testus, kuriuose dalyvauja krovininis ir lengvasis transportas. Po tokių vaizdų noras staiga stabdyti išgaruoja akimirksniu.

Kaip teisingai įveikti greičio mažinimo kalnelius

Optimaliausia yra tolygiai mažinti greitį iki 15–20 km/val. likus maždaug 30–50 metrų iki kalnelio. Toks manevras leidžia išlaikyti automobilio kontrolę ir apsaugo pakabą nuo perteklinių apkrovų.

Kai kurie vairuotojai bando apvažiuoti šiuos pakilimus įstrižai, manydami, kad taip smūgis bus minkštesnis. Anksčiau tokios gudrybės netgi buvo mokomos kai kuriose vairavimo mokyklose. 

Tačiau praktikoje toks metodas nepasiteisina, nes apkrova pasiskirsto netolygiai – viena automobilio pusė patiria didesnį smūgį, o kita beveik jokios apkrovos. Tai dar labiau spartina pakabos dalių, ypač stabilizatorių ir „silentblokų“, dėvėjimąsi ir trumpina jų tarnavimo laiką.

Todėl geriausia nelygumus įveikti tiesiai, išvengiant papildomų problemų su važiuokle.