Kremlius siunčia žinutę visam pasauliui: artėjama prie karo, kokio nematėme nuo Antrojo pasaulinio

Tarptautinės bendruomenės lyderiai svarsto galimas deeskalacijos strategijas, tačiau iki šiol aiškaus sprendimo vis dar nėra. Tarp tų, kurie bando įsiterpti į šį diplomatinį chaoso sūkurį, vėl pasigirsta Rusijos balsas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad susidariusi situacija artimuosiuose Rytuose jau peržengė įprastos įtampos ribas. 

Pasak jo, šiuo metu stebimas itin spartus konflikto eskalavimas, o tai kelia rimtą susirūpinimą Maskvoje. Situacija, anot D. Peskovo, pasižymi visišku neapibrėžtumu – neaišku, kaip ir kokiu keliu konfliktas gali plėtotis toliau.

Nepaisant to, kad Rusija nemato aktyvaus Izraelio noro ieškoti tarpininkų pagalbos, Maskva vis dar laiko savo pasiūlymą dėl galimos mediacijos atvirą. D. Peskovas pabrėžė, kad jei atsirastų poreikis, Rusija yra pasirengusi įsitraukti į derybų procesą ir siekti konflikto sušvelninimo.

Kol diplomatiniai sprendimai stringa, Kremlius imasi ir praktinių veiksmų – Rusijos piliečiams suteikiama galimybė evakuotis iš Irano per Azerbaidžano teritoriją. Tai signalizuoja, kad Maskva ne tik stebi įvykius, bet ir aktyviai ruošiasi galimiems blogiausiems scenarijams.

Dar prieš kelias dienas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva pasirengusi imtis aktyvaus vaidmens mažinant įtampą regione. 

Šiam pasiūlymui iš dalies pritarė ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kuris užsiminė, jog galėtų palaikyti Vladimiro Putino tarpininkavimą.

Visgi, ne visi pasaulio lyderiai žvelgia į šią galimybę palankiai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atmetė Rusijos tarpininkavimo galimybę, motyvuodamas tuo, kad Kremlius pats yra aktyvus karo Ukrainoje dalyvis ir nuolat pažeidžia Jungtinių Tautų Chartijos principus. 

Panašią poziciją išsakė ir Europos Komisijos atstovas Anouaras Al Anouni. Jo nuomone, Rusija, būdama artima Irano partnerė ir remdama Teheraną, negali būti laikoma objektyvia tarpininke Artimųjų Rytų konflikte.

Nuo penktadienio prasidėjusi naujoji eskalacijos banga tarp Izraelio ir Irano jau pareikalavo dešimčių gyvybių abiejose pusėse. Izraelis pradėjo masines atakas prieš Irano branduolinius ir karinius objektus, tuo tarpu Teheranas atkirto balistinėmis raketomis, kurių smūgiai nusinešė daugybę gyvybių. 

Abi šalys neslepia planų tęsti karinius veiksmus, o tarptautinė bendruomenė vis garsiau ragina abi puses grįžti prie derybų stalo ir sustabdyti pavojingą konfliktą, kuris gali išsiplėsti ir įtraukti dar daugiau valstybių.