Daugelis pamiršta svarbiausią: ekspertai sako, kad dėl šios klaidos keturratis gali baigtis trauma ar net ligonine

Rinkoje dabar galima rasti visą gamą skirtingai sukomplektuotų keturračių. Štai tokie modeliai kaip „CFMoto 450 L Basic“ ar dvigubai brangesnis „Yamaha Kodiak 700“ iš esmės yra gerai subalansuoti, negalingi įrankiai kasdieniams darbams ar pramogoms, tačiau juose nėra krūvos išmanių elektroninių pagalbininkų. 

O aukštesnės klasės ir galingesni modeliai, tarkime, „CFMoto 850“, komplektuojami su skirtingais važiavimo režimais, nuokalnės stabdymo sistema ir didesnį vairavimo komfortą užtikrinančiu reguliuojamu vairo stiprintuvu.

Tiesa, pirmosios Lietuvoje keturračių vairavimo mokyklos „ATV mokykla“ įkūrėjas, keliautojas Audrius Sutkus pasakoja, kad šios sistemos yra puikūs pagalbininkai, ypač pradedantiesiems, tačiau labai svarbu išmokti ir tinkamai valdyti pačią transporto priemonę.

„Reikia suprasti, kad keturratis vairuojamas ne vairu, o kūnu. Važiuojant lėtai, ant asfalto, galima jį valdyti sukiojant vairą, o didėjant greičiui žvyrkeliuose, bekelėje tenka dirbti visu kūnu perkeliant svorį. Pavyzdžiui, kylant į kalną reikia užgulti priekį, leidžiantis – atvirkščiai – svorį perkelti atgal. Sėdėdamas taip, kaip sėdėjai riedėdamas asfaltu, greitai apvirsi“, – aiškina A. Sutkus.

Dėmesys ne tik keturračiui, bet ir aprangai

Pašnekovas pažymi, kad saugaus važiavimo pagrindus geriausia įgyti semiantis patarimų iš patyrusių, profesionalių keturračių vairuotojų, važinėjant nedideliu greičiu saugioje aplinkoje. Kai kurie prekybininkai savo klientams siūlo net specialias bandymų trasas, kuriose galima išbandyti keturračius ir gauti pirmųjų bazinių įgūdžių. Šalia Kauno naujai duris atvėręs bendrovės „Motorider“ salonas tokią trasą įsirengė savo teritorijoje. Čia dirbantys konsultantai turi sukaupę didelę patirtį, nes yra dalyvavę net profesionaliose sporto varžybose. Jie mielai dalijasi savo žiniomis su lankytojais.

„Be abejo, labai svarbu ir pati apranga. Dažnai pirkdami keturratį žmonės prideda dar tūkstantį kitą tam, kad išeitų geresnis arba naujas, o kad reikia porą tūkstančių atsidėti aprangai – pamiršta. Be galo svarbios krūtinės ląstos ir stuburo apsaugos, aišku – batai. Kojos ypač lenda po galiniais ratais, kai nori atsiremti, posūkyje ar per minkštą dangą stumiant keturratį. Mūvint paprastus guminius batus kojos greitai būtų sutraiškytos tokiose situacijose“, – pasakoja didžiulę patirtį bekelės varžybose sukaupęs A. Sutkus.

Patogiai ir kartu saugesnei kojų pozicijai kai kuriuose keturračių modeliuose pritaikyti ir pakojai. Štai ekstremalioms sąlygoms skirtas „CFMoto CForce 1000 Mud Version G3“ turi į priekį pakreiptus metalinius pakojus, leidžiančius tvirtai ir patogiai įsispirti, o iškilios briaunos neleidžia batams slysti ir padidina važiavimo saugumą bei sėdėjimo stabilumą.

Norint saugiai važinėti keturračiu, reikia rinktis ilgaaulius, blauzdą dengiančius batus kietu korpusu. Svarbu atrasti sau tinkamą dydį bei modelį, kad nevaržytų judesių laisvės. A. Sutkus taip pat pabrėžia, kad būtina įsigyti uždaro tipo šalmą bei kokybiškas pirštines, mat važinėjant miškingomis vietomis, skirtingai nei su motociklais, keturračių vairuotojai dažnai užkliūva už šakų. Jos gali sužeisti – dėl šios priežasties dažniausiai keturračių rankenos turi papildomas apsaugas.

Reikia įvertinti aplinką bei aplinkybes

Siekiant važinėti saugiai, derėtų įvertinti ir tokius kriterijus kaip važiavimo sąlygos ir kelio danga: žvyras, asfaltas, sausa ar šlapia – visa tai gali iš esmės keisti valdymo savybes ir toks važiavimas, kuris buvo saugus ant sauso žvyrkelio, gali būti itin pavojingas ant šlapio asfalto.

Važiavimo saugumą reikia įvertinti ir vežant keleivį. Už nugaros sėdintis žmogus keičia visos transporto priemonės svorį ir svorio centrą, taip pat ir keturračio elgesį posūkiuose – svarbu, kad keleivis žinotų, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje. Kadangi šią transporto priemonę reikia vairuoti judant visu kūnu, tokius pačius judesius turėtų atlikti ir keleivis. Jeigu keleivis nepatyręs, geriausias patarimas jam: kartoti vairuotojo judesius ir vengti bet kokių staigių, netikėtų mostų ir judesių, mat jie gali išbalansuoti ir net išgąsdinti priekyje sėdintį žmogų.

Aiškių taisyklių privalu laikytis ir keliaujant grupėje: neprisišlieti per arti, susitarti dėl ženklų, žinoti maršrutą. Niekas, važiuojantis grupėje, neturėtų vytis likusių tokiu tempu, kuris jam nepriimtinas. Pamiršus savo įgūdžių ribas ir norint pasivyti likusius dažnai išsijungia saugikliai ir lengva padaryti klaidą.