ES smūgis automobilių rinkai: tūkstantinės baudos ir kritinis perspėjimas planuojantiems pirkti automobilį

Peržengus nustatytus CO₂ limitus, gamintojai susiduria su didelėmis baudomis, o šios išlaidos galop gula ant vartotojų pečių. Iki šiol galiojęs 94 g/km CO₂ limitas nuo 2025 metų pradžios sumažintas iki 93,6 g/km. 

Skirtumas gal ir atrodo nedidelis, tačiau pasekmės labai aiškios – net ir dalis hibridinių automobilių jau nebeatitinka šių reikalavimų. Už kiekvieną papildomą gramą CO₂ virš limito tenka mokėti net 95 eurus baudos. 

Paprastas pavyzdys, jei automobilis išmeta apie 140–150 g/km CO₂, gamintojas turės sumokėti net 5 tūkst. eurų už vieną tokį automobilį. Labai realu, kad šie gamintojo kaštai vėliau bus perkeliami klientams.

Pirmą kartą tokį poveikį rinka pajuto dar 2020 metais, kai įsigaliojo 95 g/km riba. Tuomet staigiai pabrango ne tik nauji automobiliai, bet ir dingo dauguma mažiausios klasės, A ir B segmento, modelių, kurie buvo patys įperkamiausi daugeliui pirkėjų. 

Dabar šis scenarijus kartojasi – automobiliai brangsta, pasirinkimas mažėja, o vidutinės klasės pirkėjas vėl lieka su klausimu, pirkti dabar ar dar luktelėti?

Komisijos atsakas – šiek tiek lankstumo gamintojams

Visgi, ne visos naujienos tokios niūrios. Po intensyvių diskusijų su automobilių sektoriaus atstovais, Europos Komisija pranešė apie siūlomus pakeitimus, kurie leistų gamintojams turėti daugiau lankstumo. 

Nors finansinių sankcijų atsisakyta nebus, gamintojams siūloma galimybė įvertinti savo CO₂ emisijos vidurkį ne kasmet, o trejų metų laikotarpiu, nuo 2025 iki 2027 metų. Tai reikštų, kad jei vienais metais vidurkis viršytas, bet kitais pavyksta jį kompensuoti – baudos gali būti išvengta.

Tai laikinas palengvinimas, leidžiantis gamintojams koreguoti gamybos planus ir išvengti kai kurių modelių staigaus eliminavimo iš rinkos. Tačiau net ir ši laikina pagalba nepanaikina pagrindinės krypties - ES juda link vis griežtesnių reikalavimų, ir vidaus degimo varikliai šioje schemoje turi vis mažiau vietos.

Ekspertai jau dabar atvirai kalba, kad planuojantys įsigyti naują ar net naudotą automobilį su vidaus degimo varikliu turėtų nedelsti. Nors artimiausi keli mėnesiai dar žada kainų stabilumą, nuo 2025 metų antros pusės gamintojai gali pradėti agresyvų kai kurių modelių išėmimą iš pasiūlos, o kainos – kilti dar sparčiau.

Ar tai paskutiniai lengvo pasirinkimo metai?

Nepaisant švelnesnių interpretacijų, ilgalaikė ES pozicija išlieka aiški: automobilių pramonė privalo transformuotis į elektrifikacijos kelią. Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklandė diskusijos apie galimą vidaus degimo variklių draudimo po 2035 metų atšaukimą, realių ženklų apie politikos keitimą kol kas nėra. 

Europos Komisija toliau laikosi pozicijos, kad nuo 2035 metų visi nauji parduodami automobiliai privalės būti varomi elektra arba naudoti kitas CO₂ neutralias technologijas.

Vieni iš galimų švelnesnių sprendimų galėtų būti sintetiniai degalai, apie kuriuos vis dažniau kalbama kaip apie potencialų pereinamojo laikotarpio pasirinkimą. Tačiau iki šiol šios technologijos dar nepasiekė masinio įgyvendinimo stadijos ir lieka labiau teoriniu nei praktiniu išsigelbėjimu.

Vadinasi, automobilių pirkėjams Lietuvoje ir visoje Europoje artimiausi keli metai bus itin svarbūs. Ar verta laukti pigesnio elektromobilio? Gal. 

Bet jei vis dar nori įsigyti gerą, klasikinį automobilį su benzininiu ar dyzeliniu varikliu, veikiausiai turi laiko tik iki 2026 metų. Paskui tai taps vis sudėtingesne, brangesne ir ribojama galimybe.

Žingsnis po žingsnio link elektromobilumo

„CAFE 2025“ reikalavimai tai ne vien skaičiai apie gramus CO₂. Tai signalas, kad tradicinis automobilis, koks jis buvo žinomas dešimtmečius, pamažu išeina į pensiją. Gamintojai jau orientuojasi į elektrines platformas, hibridai tampa per brangūs norint atitikti visus reglamentus, o paprasti pirkėjai priversti skaičiuoti ir žvelgti plačiau nei tik į kainą salone.

Europoje keičiasi ne tik automobilių parkas – keičiasi ir pati automobilių samprata. Ir viskas rodo, kad šis procesas tik įsibėgėja.