Iš pažiūros saugi kelionė gali baigtis tragedija: pavojai po švenčių auga eksponentiškai

Būtent po šventinių dienų keliuose užfiksuojama daugiau eismo įvykių nei įprastomis dienomis. Ne visada tai susiję su blogomis oro sąlygomis – dažnai lemiami tampa žmogiški faktoriai.

Grįžimas namo po ilgo šventinio savaitgalio dažnai būna skubotas, pavargęs ir lydimas emocinio išsekimo. Be to, keliaujama didesniais atstumais, dažnai į mažiau pažįstamas vietoves. 

Net tie, kurie įprastai vairuoja ramiai ir saugiai, po švenčių gali tapti neatpažįstami: skuba, priima neapgalvotus sprendimus, rizikuoja pavargę ar neatidūs. Toks elgesys padidina avarijų riziką net kelis kartus.

Visgi gera žinia ta, kad daugumos pošventinių avarijų galima išvengti tinkamai planuojant kelionę, įvertinant savo būklę ir pasirinkus atsakingą elgesį kelyje. Svarbiausia – nepasiduoti šventinei euforijai ar spaudimui „greičiau grįžti“, o sąmoningai pasirūpinti tiek savo, tiek kitų saugumu.

Kodėl po švenčių eismas tampa pavojingesnis?

Po švenčių keliuose didėja tiek automobilių skaičius, tiek vairuotojų išsiblaškymas. Ilgesni savaitgaliai skatina žmones keliauti į kitus miestus, sodybas, aplankyti šeimas – o tai reiškia ne tik padidėjusius automobilių srautus, bet ir nuovargį dėl ilgesnių kelionių.

Dar viena priežastis – emocinis nuovargis. Šventės dažnai reikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų: pasiruošimas, susitikimai, nemiga. Grįžtant namo žmogus jaučiasi išsekęs, bet tuo pačiu nori kuo greičiau pasiekti tikslą. Tai lemia impulsyvesnį vairavimą, rizikingus lenkimus, per didelį greitį.

Trečias rizikos faktorius – alkoholis. Net jei nevairuojama iš karto po vartojimo, alkoholio liekanos organizme gali išlikti ir kitą dieną, blogindamos reakcijos laiką, dėmesingumą ir sprendimų priėmimą. 

Taip pat neretai vairuotojai būna pavargę po šventinių vakarėlių, todėl sėda prie vairo fiziškai ar emociškai nestabilūs.

Nuovargis – nematomas, bet pavojingas priešas

Vienas iš pavojingiausių, bet dažnai nuvertinamų veiksnių – nuovargis. Tyrimai rodo, kad nuvargęs vairuotojas elgiasi panašiai kaip tas, kuris yra išgėręs: reakcijos laikas sulėtėja, gebėjimas priimti sprendimus suprastėja, padidėja klaidų tikimybė.

Po šventinio savaitgalio žmonės dažnai važiuoja pavargę, nemiegoję arba tiesiog emociškai nusilpę. Tokios būklės vairuotojas gali nepastebėti pėsčiųjų, vėluoti reaguoti į netikėtai sustojusią transporto priemonę ar nesugebėti įvertinti saugaus atstumo. Be to, nuovargis skatina impulsyvesnius, neapgalvotus veiksmus – staigius lenkimus, agresyvų vairavimą.

Kad sumažintumėte nuovargio riziką, būtina planuoti kelionę taip, kad liktų laiko pailsėti, galbūt net pasidaryti trumpą sustojimą pakeliui. Jei jaučiate, kad akys merkiasi ar sunku susikaupti – būtina sustoti ir pasivaikščioti, o prireikus ir nusnausti. Geriau praleisti keliasdešimt minučių sustojus, nei rizikuoti viskuo.

Kaip saugiai planuoti grįžimą po švenčių?

Norint sumažinti riziką, būtina sąmoningai planuoti grįžimą. Pirmas žingsnis – neskubėti. Jei tik įmanoma, pasirinkite išvykti ne piko metu. Taip sumažinsite stresą ir riziką patekti į kamščius ar avarines situacijas.

Antras svarbus dalykas yra pasirūpinti, kad būtumėte tinkamai pailsėję. Nepamirškite, kad net ir trumpa kelionė reikalauja dėmesingumo. Jeigu jaučiatės pervargę, verčiau atidėti kelionę bent kelioms valandoms, nei rizikuoti savo ir kitų saugumu.

Dar viena naudinga praktika – susiplanuoti maršrutą iš anksto ir pasitikrinti kelių eismo sąlygas. Jei žinote apie avarijas, remontus ar spūstis, galite pasirinkti alternatyvų kelią ir išvengti nereikalingo streso. Taip pat verta pasirūpinti, kad telefone būtų įjungta aktuali navigacija, kuri įspėtų apie galimus pavojus ar greičio pokyčius.

Emocijų valdymas – kelionės saugumo dalis

Po švenčių žmonės dažnai būna jautresni ir tai gali pasireikšti už vairo. Agresija, pyktis ar nekantrumas – blogi palydovai kelyje. Reikia sąmoningai stebėti savo emocinę būseną ir, jei jaučiate, kad nevaldote emocijų, geriau trumpam sustoti ir atsipūsti.

Vairavimas turi būti sąmoningas procesas, kuriame prioritetas teikiamas ne tik tikslui pasiekti, bet ir pačiai kelionei, kaip saugiam ir atsakingam veiksmui. Todėl verta prisiminti, kad net jei grįžimas namo užtruks ilgiau, svarbiausia, kad visi pasiektų jį sveiki.