Prisijunkite
Pirmadienį Vatikanas patvirtino liūdną žinią – mirė popiežius Pranciškus, pirmasis Lotynų Amerikos kilmės Romos katalikų bažnyčios vadovas. Jo dažnai audringa ir įtampos paženklinta tarnystė baigėsi sulaukus 88 metų. Pastaraisiais mėnesiais pontifikas kovojo su sunkia dvipuse pneumonija.
„Mieli broliai ir seserys, su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – per Vatikano televizijos kanalą paskelbė kardinolas Kevinas Farrellas. Pasak jo, Pranciškus mirė pirmadienio rytą, 7 valandą 35 minutės, Romoje, sugrįždamas pas Tėvą.
Dabar Katalikų Bažnyčia ruošiasi naujo popiežiaus rinkimams, kurie vyksta pagal griežtas ir gilias tradicijas.
Kaip bus išrinktas naujasis popiežius?
Naujasis popiežius bus renkamas Katalikų Bažnyčios aukščiausių dvasininkų, kardinolų kolegijos, kurios nariai artimiausiomis dienomis rinksis į Romą konklavai. Pats žodis konklava kilęs iš lotynų kalbos cum clave – „su raktu“, pabrėžiant visišką rinkimų uždarumą.
Nors pasaulyje yra daugiau nei 220 kardinolų iš daugiau nei 70 šalių, tik apie 120 jų turi teisę balsuoti, nes vyresni nei 80 metų kardinolai šios teisės netenka. Daugiau nei du trečdalius balsuojančių kardinolų paskyrė pats popiežius Pranciškus, todėl jie daugeliu atvejų atspindi jo viziją apie labiau įtraukią Bažnyčią.
Kardinolai Romoje susirenka įprastai praėjus 15–20 dienų po popiežiaus mirties. Konklava vyksta po Mikelandželo freskomis pasipuošusioje Siksto koplyčioje. Išgirdus žodžius extra omnes (liet. „visi kiti išeina“), koplyčioje lieka tik balsuojantys kardinolai ir keli oficialūs asmenys. Durys užrakinamos.
Kardinolai prisiekia visišką slaptumą, kas reiškia visiškai jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Iš jų yra atimami telefonai, draudžiami laikraščiai, televizija, laiškai ir žinutės. Siksto koplyčia specialiai tikrinama dėl pasiklausymo įrenginių. Kardinolai gyvena Šv. Mortos namuose, netoli koplyčios, ten pat pastaruosius 12 metų gyveno ir popiežius Pranciškus.
Konklava prasideda šventosiomis mišiomis, po kurių vyksta svarstymai ir balsavimai. Kiekvieną dieną vyksta du balsavimai, ryte ir vakare, kol kandidatas surenka dviejų trečdalių balsų daugumą. Po kiekvienų septynių nesėkmingų balsavimų skiriama viena diena maldai ir apmąstymui. Jei po 30 balsavimų rezultato nėra, nugalėtoju tampa kandidatas, surinkęs paprastą daugumą.
Teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris pakrikštytas vyras, tačiau praktiškai visada pasirenkamas kardinolas. Kiekvienas rinkėjas gauna biuletenį su užrašu eligo in summum pontificem (liet. „renku aukščiausiąjį pontifiką“) ir įrašo savo pasirinktą vardą.
Nors balsavimas yra slaptas, rinkimų procesas nėra apsaugotas nuo intrigų, frakcijų kovų ar lobizmo.
Po kiekvieno balsavimo biuleteniai sudeginami. Į ugnį dedami specialūs chemikalai: juodi dūmai reiškia, kad popiežius dar neišrinktas, balti – kad naujasis popiežius jau išrinktas.
Išrinktam kandidatui užduodamas klausimas, ar jis priima rinkimus, ir koks vardas bus pasirinktas pontifikato laikotarpiui. Po to kardinolai duoda paklusnumo priesaiką naujajam popiežiui, kuris yra palydimas į vadinamąjį Ašarų kambarį persirengti baltais popiežiaus rūbais ir raudonais batais. Šie rūbai, trijų dydžių, būna paruošti iš anksto.
Galiausiai kardinolų dekanas išeina į pagrindinį Šv. Petro bazilikos balkoną, kurio papėdėje būriuojasi tūkstančiai tikinčiųjų ir turistų, ir ištaria istorinę frazę:
„Annuntio vobis gaudium magnum: Habemus papam“ – „Su dideliu džiaugsmu skelbiu jums: turime popiežių!“
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti