Keturračių mitai, kuriais vis dar tiki daugelis: ekspertai pasakė, kaip elgtis, kad važiuoti būtų saugu

Tačiau svajonės gali ir likti svajonėmis, jei viršų paima baimės: istorijų apie apvirtusius ir susižalojusius keturračių vairuotojus apstu, tačiau ar tai reiškia, kad keturratis yra nesaugi transporto priemonė? O gal galima važinėti taip saugiai, kad visos baimės pradingtų?

Keturračio, kaip ir bet kokios transporto priemonės, saugumas priklauso nuo vairuotojo. Pirmam važiavimui motociklu pasirinkus galingą, sportinį modelį ir atsukus rankeną iki galo atsiranda didelė tikimybė labai skaudžiai nuvirsti.

Pirmą sykį užšokus ant dviračio ir pasileidus bekelės trasa nuo kalno iškyla reali grėsmė išsimušti dantis atsitrenkus į medį. Pirmą kartą sėdus prie automobilio vairo bandymas atkartoti ralio vairuotojų manevrus neretu atveju baigiasi griovyje. Taip ir su keturračiais.

„Galime prisiminti patarlę: bijai vilko, neik į mišką. Tačiau su keturračiu viskas priklauso nuo vairuotojo. Jei šis iš karto bandys peržengti proto ir kompetencijos ribas, tas daiktas, kaip ir bet kuris kitas, bus nesaugus. Bet aš 9 tūkst. kilometrų varžybose nuvažiavau be avarijų. Na, aišku, paskutinėse lenktynėse buvo kitaip, bet dabar galėsiu ir vėl skrieti tūkstančius kilometrų nekrisdamas. Aš čia kalbu apie sportinį režimą“, – kalba keturračių komandos „CFMoto Thunder Racing“ lenktynininkas Antanas Kanopkinas, nesureikšminantis kritimų, nes jų sporte pasitaiko, o specialios apsaugos smarkiai sumažina traumų tikimybę.

Kalbėdamas apskritai apie keturračių naudojimą A. Kanopkinas pažymi, kad daugiausia virstama per bandomuosius važiavimus, ypač kai susirenka draugų kolektyvas ir jokios patirties neturintis narsuolis mėgina pasirodyti. Pašnekovo teigimu, pervertintos galimybės ir nesuvokimas, kaip reikia valdyti specifinę transporto priemonę, dažnai baigiasi prigulimu ant žemės.

„Bet jeigu vairuotojas supranta riziką, jis daikto pažinimo kelią pradės pakopomis ir mokysis vairuoti jį saugiai“, – teigia A. Kanopkinas.

Pavojai priklauso nuo vairuotojo

Kad rizika susižaloti važiuojant keturračiu išauga, kai yra pervertinamos galimybės bei gebėjimai, antrina ir bendrovės „Motorider“ keturračių specialistas Adomas Gančierius. Anot jo, tokia transporto priemonė – ne žaislas, tad su ja reikia elgtis itin atsakingai.

„Avarijomis dažniausiai baigiasi įvairūs pasirodymai, kitaip sakant, tai, kas nutinka po frazės „palaikyk mano alų“. Tada ir griūna, raktikauliai, kiti kaulai lūžta“, – dėsto ekspertas.

Pašnekovas patikina, kad keturratis niekuo ne pavojingesnis už kitas transporto priemones, jis tiesiog vairuojamas kitaip nei motociklas ar automobilis, tad prie jo reikia priprasti. A. Gančieriaus teigimu, svarbiausia įprasti kūno svorio centrą posūkiuose perkelti į šių vidinę dalį.

Anot specialistų, mokytis važiuoti keturračiu reikėtų ramiai, pradėti nuo stabdymo, posūkių įveikimo, svarbu pajausti transporto priemonės dinamiką. Pradėti nuo mažesnio greičio, po truputį jį didinti, staigiau stabdyti, bandyti stabdymo metu sukti vairą, pajusti, kaip keturratis stoja skersomis. Aišku, viskas – pagal poreikius. Sodyboje sportinio vairavimo pamokų nereikia, tačiau transporto priemonės dinamikos pajautimas padės drąsiau ir geriau važiuoti.

Kokia saugumo įranga reikėtų pasirūpinti?

Žinodamas, kokie veiksmai kokius atoveiksmius sukelia, vairuotojas rečiau darys klaidas. Svarbiausia neperžengti ribų ir nepažįstamose vietose nelėkti akių išdegus, nes nepastebėtas akmuo, duobė ar posūkis gali pridaryti bėdų. Galiausiai, visuomet reikia pasirūpinti saugumo ekipuote.

„Automobilyje segamės saugos diržą, o sėdant ant keturračio reikia užsidėti šalmą. Šalmas – privalomas dalykas važiuojant bet kuria atvira transporto priemone: keturračiu, motociklu, dviračiu, paspirtuku, riedučiais“, – griežtai primena A. Kanopkinas.

Specialistas pataria keturračiu net ir sodyboje važinėti vilkint ilgais drabužiais, o išsileidus toliau – naudoti ir apsaugas. Tai rekomenduojama ne tik sportininkams, primygtinai siūloma jas užsidėti pradedantiesiems.

Keturračių vairuotojams tinka motociklininkų ekipuotė: kelių apsaugos, kūno šarvai, kaklo įtvarai. Motociklininkų parduotuvėse – pasirinkimas milžiniškas. Vairuojant reikėtų mūvėti pirštines.

„Tradiciškai – batai, kelnės, striukė, šarvai, šalmas ir pirštinės. Važiuojant greičiau gali praversti kaklo įtvaras. Turime patirties savo rate: saugumo aksesuarai ir drabužiai tikrai būtų leidę išvengti skaudžių pasekmių“, – prasitaria itin greitai bekele keturračiu skraidžiojantis sportininkas.

Sportininkai kristi nebijo

Žinoma, įvykiai dažniausiai nutinka lakstantiems ir sportuojantiems, tiems, kurie rizikuoja. Ir jie nebijo virsti ant šono. Sako, skaudesni būna smūgiai į medį.

„Kristi nėra baisu, esu kritęs daug kartų, net ir šį šeštadienį, – duodamas interviu šypteli A. Kanopkinas. –  Žmogus sveria kelis kartus mažiau nei keturratis, tad kai tave ir keturratį veikia tokia pati šoninė virtimo jėga, tu dažniausiai nusiriti toliau nei jis. Didžiausios pasekmės – susilietimas su žeme. Jei nupuoli ant smėlio – iš viso nieko nebūna, o jei ant žvyro ar akmenų – šiek tiek pečius apsibalnoji. Bet jei turi tinkamus šarvus, jie sumažina smūgį ir sužalojimus iki minimumo.“

Galiausiai, tinkama apranga ir apsaugos gali būti naudingos net ir važinėjant ramiai ir saugiai viešo naudojimo keliais.

„Kai važinėjame automobiliais, kita transporto priemonė sugeba taip pakelti akmenuką, kad jis stiklą suskaldo. Įsivaizduokite, kokia jėga. Važiuojant su atvira transporto priemone tas akmenukas gali atskristi į jus, tad neapsisaugojus mėlynė – garantuota“, – pavyzdį pateikia A. Kanopkinas.

Keturračiai nėra pavojingesni už kitas atviras transporto priemones. Netgi atvirkščiai, keturi ratai suteikia didesnį stabilumą, o dėl to – kartais ir apgaulingą pasitikėjimo jausmą, kuris neturinčius patirties ir aršius vairuotojus gali nubausti. Išmokus keturračiu važiuoti protingai, saugiai ir atsakingai, šis ne tik nekels didesnio pavojaus nei kitos transporto priemonės, bet bus ir naudingas bei teiks malonumą.