Mechanikai įspėja, kad šie benzininiai varikliai taps tikru galvos skausmu: pasakė, ko jokiu būdu nepirkti ir kodėl

Automobilių gamintojai, reaguodami į griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, vis dažniau pradėjo naudoti mažesnio darbinio tūrio benzininius variklius. Buvo tikimasi, kad šios lengvesnės jėgainės su turbokompresoriais leis sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų kiekį, tuo pačiu išlaikant pakankamą galią ir vairavimo malonumą. Deja, realybėje ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip planuota.

Dalis šių naujų technologijų pasirodė esančios mažai patikimos. Nemažai vairuotojų netrukus po automobilio įsigijimo susidūrė su rimtomis problemomis. Aptarsime keturis mažus benzininius variklius, kurie pastaraisiais metais sulaukė daug kritikos tiek iš automobilių savininkų, tiek iš profesionalių mechanikų.

Honda 1.0 VTEC (P10A2)

Šis variklis pradėtas naudoti 2017 metais dešimtosios kartos modelyje „Civic“. Jo pagrindiniai privalumai tai ekonomiškumas ir pakankamas dinamiškumas kasdieniam naudojimui. Gamintojas nurodė, kad šis variklis gali pasiekti šimtą kilometrų per valandą greitį per šiek tiek daugiau nei dešimt sekundžių, o vidutinės degalų sąnaudos neviršija penkių litrų šimtui kilometrų.

Iš pradžių atrodė, kad tai bus sėkmingas modelis, tačiau ilgainiui išaiškėjo konstrukciniai trūkumai. Pagrindinė problema, tai paskirstymo diržas, kurį žalodavo netinkamai suprojektuotas skriemulys. Sugedus diržui, jo fragmentai patekdavo į variklio vidų, o tai sukeldavo perkaitimą ir galiausiai - brangiai kainuojančius gedimus. Kai kuriais atvejais reikėdavo keisti visą variklio bloką.

Šio variklio nebėra vienuoliktoje „Civic“ kartoje, o tai leidžia manyti, kad gamintojas pats suprato eksperimentų ribas. Dabar šis modelis laikomas padidintos rizikos pasirinkimu.

PSA / Stellantis 1.2 PureTech

Trys cilindrai, nedidelė kubatūra, geros galios ir mažos sąnaudos, todėl visa tai skambėjo labai viliojančiai. Šis variklis buvo plačiai montuojamas į įvairius „Peugeot“, „Citroën“ ir kitų susijusių markių modelius. Tačiau po kelerių metų eksploatacijos pradėjo aiškėti problemos, susijusios su paskirstymo diržu, veikiančiu alyvos terpėje.

Kai variklis dirbdavo trumpais atstumais, į alyvą patenkantys degalai pakeisdavo jos savybes, dėl ko pradėdavo irti diržas. Jo fragmentai galėjo užkimšti svarbius komponentus, pavyzdžiui, vakuuminę pompą ar alyvos tiekimo kanalus. Tai neretai baigdavosi visišku variklio užsiblokavimu.

Nepaisant to, kad buvo keičiami rekomenduojami diržo keitimo intervalai, tai nepadėjo išvengti gedimų. Galima manyti, kad realus patobulinimas įvyko tik tada, kai šie varikliai pradėti gaminti su paskirstymo grandinėmis.

Ford 1.0 EcoBoost

Šis variklis tapo vienu žinomiausių pavyzdžių, kaip teoriškai pažangi technologija gali tapti problema. Jis turėjo patrauklių savybių - nedidelis svoris, turbina, pakankama galia. Vis dėlto eksploatacija parodė, kad konstrukcija nėra pakankamai patikima.

Pagrindinės bėdos buvo susijusios su degalų siurblio mechanizmu ir alyvos tiekimo kanalais. Degalų slėgis sumažėdavo dėl mechaninio nusidėvėjimo, o aušinimo sistemos trūkumai lemdavo dažną perkaitimą. Be to, variklio galvutės patvarumas taip pat kėlė abejonių, o jų keitimas ne visada išspręsdavo esamas problemas.

Po kelių metų šis variklis buvo atnaujintas ir pradėtas gaminti su grandinės paskirstymu, tačiau ankstesni modeliai vis dar kelia nerimą potencialiems pirkėjams.

Renault 1.2 TCe (H5Ht)

Šis keturių cilindrų variklis su turbokompresoriumi buvo naudojamas „Renault“ ir „Dacia“ modeliuose nuo 2012 iki 2018 metų. Jo konstrukcija žadėjo aukštesnę kultūrą ir mažesnes vibracijas nei trijų cilindrų varikliai, tačiau eksploatacija atskleidė kitokią realybę.

Didžiausias trūkumas, tai labai didelės alyvos sąnaudos. Kai kuriais atvejais vairuotojai turėjo papildyti alyvą kas tūkstantį kilometrų. Tai rodo rimtus vidinius trūkumus, dažnai susijusius su alyvos siurblio galingumu ir tepimo sistemos efektyvumu.

Taip pat buvo fiksuojami problemų su paskirstymo grandinės įtempikliais. Jei grandinė pradeda klibėti, į variklį gali patekti nešvarumų, o tai sukelia didelius nuostolius. Gamintojas bandė spręsti šiuos klausimus, tačiau šis variklis vis tiek išlieka tarp mažiau rekomenduojamų.

Kaip išvengti nemalonių staigmenų?

Renkantis naudotą automobilį su benzininiu varikliu, svarbu ne tik žiūrėti į deklaruojamas sąnaudas ar galingumą. Būtina domėtis konkretaus variklio istorija, konstrukcija ir pasitaikiusiais gedimais. Nemažai pirkėjų apsigavo, pasitikėję rinkodaros pažadais, bet vėliau turėjo investuoti dideles sumas į remontą.

Prieš pirkdami, visada pasidomėkite, ar modelis nebuvo įtrauktas į gamintojo remonto programas. Net jei automobilis nebėra garantinis, kai kuriais atvejais gamintojai prisiima atsakomybę už konstrukcines klaidas.

Patikimas variklis reiškia ne tik mažesnes išlaidas, bet ir ramybę. Pasirinkę atsakingai, išvengsite netikėtų gedimų ir galėsite ilgiau džiaugtis sklandžiomis kelionėmis.