Pamirškite apie mažas benzino ir dyzelino kainas: ekspertai pasakė, ko galima tikėtis ateityje, prognozės nepatiks

Nuo balandžio pradžios degalų kainos Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, nuosekliai mažėjo. Tačiau analitikai perspėja, kad šis palankus laikotarpis greičiausiai artėja prie pabaigos. 

Artimiausiomis dienomis, o ypač nuo gegužės 19 iki 23 dienos, prognozuojama kainų stabilizacija daugumoje degalinių, o kai kur galimos ir pirmosios kainų kilimo bangos.

Pasak analitikų, artimiausią savaitę benzino kaina svyruos apie 1,39 Eur/l, o dyzelinas kainuoja apie 1,40 Eur/l. Tai rodo, kad tolimesnis kainų kritimas bent trumpuoju laikotarpiu mažai tikėtinas.

Ši kainų stagnacija susijusi su situacija didmeninėje rinkoje. Nors anksčiau buvo fiksuojami reikšmingi kainų sumažėjimai, dabar jie sustojo. Siekiant naujo pigimo, būtinas pasaulinės naftos kainos kritimas jau kitą savaitę, tačiau šiuo metu tam nėra jokių ženklų.

Nepaisant galimo stabilizavimosi ar brangimo, vairuotojai šiuo metu moka panašiai kaip praėjusiais metais. Šiuo metu Lietuvoje benzino vidutinė kaina panaši į pernai rugsėjo pradžioje buvusią kainą, o dyzelino kaina panaši kaip dabar buvo praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

Geopolitika daro įtaką kainoms

Kainų svyravimus rinkoje stipriai veikia geopolitiniai procesai. Naujausias JAV ir Kinijos susitarimas dėl muitų turėjo tiesioginės įtakos žaliavos kainoms. Nafta kurį laiką kilo iki 67 JAV dolerių už barelį, vėliau grįžo iki 64 dolerių. 

Vien per savaitę „Brent“ rūšies nafta pabrango 0,50 dolerio už barelį. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į artėjančias derybas tarp JAV ir Irano dėl branduolinio susitarimo. 

Tikimasi, kad tai padės išvengti Irano naftos eksporto apribojimų. Šiuo metu Iranas išgauna apie 3,2 mln. barelių per dieną, iš kurių 1,7 mln. barelių eksportuoja.

Pasiūlos perteklius, bet vartojimas auga

Pagal JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) ir Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenis, pasaulinė rinka artimiausiu metu gali susidurti su naftos pasiūlos pertekliumi. 

Tačiau prognozuojamas ir vartojimo augimas, kuris anksčiau siekė 0,74 mln. barelių per dieną, o dabar – dar papildomi 0,76 mln. barelių kasdien.

Tokios tendencijos rodo, kad drastiškų kainų šuolių artimiausiu metu neturėtume tikėtis. Vis dėlto pigesnio kuro laikotarpis greičiausiai baigėsi, ypač jei geopolitinė įtampa ir paklausa toliau didės.