Pamirškite benzininius ir dyzelinius automobilius: Lietuvoje žaibiškai populiarėja elektromobiliai, skaičiai nustebins

Augantis įkrovimo stotelių skaičius, griežtėjantys taršos ribojimai ir technologijų tobulėjimas stipriai pakeitė automobilių rinkos veidą. Lietuvoje šios permainos nebelieka tik teorija, skaičiai kalba patys už save. 

Mūsų šalies keliuose elektromobilių daugėja ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose miestuose bei miesteliuose. Auga tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių registracija, o drauge su jais ir susidomėjimas draugiškesniu aplinkai mobilumu. 

Net skeptiškiausi vairuotojai vis dažniau pasidomi ne tik techninėmis savybėmis, bet ir eksploatacijos sąnaudomis, patogumu bei finansine nauda ilgalaikėje perspektyvoje.

Šioje apžvalgoje pažvelgsime į gegužės mėnesio elektromobilių registracijos duomenis Lietuvoje – ne tik į kiekius, bet ir į pokyčių tendencijas. Kokios transporto priemonės pirmauja, kaip keičiasi pirkėjų įpročiai, kokie modeliai populiariausi, ir ką tai gali reikšti artimiausioje ateityje?

Gegužės rezultatai – augimas tęsiasi

Šių metų gegužę Lietuvoje įregistruoti 1 357 nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Iš jų 624 buvo grynieji elektromobiliai, o 733 – iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Lyginant su balandžio mėnesiu, kai buvo įregistruoti 1 243 tokie automobiliai, matomas 1,7 proc. augimas. 

Dar ryškesnis šuolis atsiskleidžia per metų laikotarpį, palyginti su praėjusių metų geguže, registracija augo net 49 proc.

Elektrinių transporto priemonių dalis visame Lietuvos automobilių parke taip pat auga. Šiuo metu beveik 2 proc. visų lengvųjų keleivinių automobilių yra varomi elektra, o vien tik grynųjų elektromobilių dalis jau viršijo 1 proc. ribą.

Keleivinių ir krovininių elektromobilių padėtis

Birželio 1 d. duomenimis, Lietuvos keliuose jau važinėja 33 692 keleiviniai lengvieji elektromobiliai. Iš jų 18 358 – visiškai elektriniai, o 15 334 – įkraunami hibridai. Be keleivinių, didėja ir lengvųjų krovininių elektromobilių skaičius – jų registre fiksuota 594, iš kurių net 584 – grynieji. 

Vien per gegužę įregistruota 17 naujų krovininių elektromobilių – tai 31 proc. daugiau nei balandį.

Nuo metų pradžios bendras elektromobilių kiekis, įskaitant keleivinius ir krovininius, išaugo 5 474 vienetais, o per metus – net 11 433. Tai aiškiai rodo stabilų ir nuoseklų šios transporto priemonių kategorijos augimą Lietuvoje.

Hibridai neužleidžia pozicijų

Dar ryškesnis proveržis matomas hibridinių automobilių segmente. Vien per penkis šių metų mėnesius jų padaugėjo daugiau nei 11 tūkstančių – 11 355 tiksliai. O jei lyginsime su pernai – net 23 830 naujų registracijų. 

Šiuo metu hibridinių automobilių dalis visame keleivinių transporto priemonių parke jau siekia 5,5 proc. (99 394 automobiliai).

Gegužę įkraunamų hibridinių automobilių įregistruota daugiau nei grynųjų elektromobilių. Iš visų naujų automobilių, parduotų gegužę, net 48 proc. sudarė būtent hibridiniai modeliai, o tai rodo tvirtą pirkėjų pasitikėjimą šiuo tarpinio sprendimo pasirinkimu.

Nauji ir naudoti – skirtingos dinamikos

Naujų automobilių gegužę Lietuvoje įregistruota 1 963 hibridiniai modeliai – šiek tiek mažiau nei balandį, bet vis dar daug. Elektriniai nauji automobiliai sudarė 13,3 proc. visos naujų automobilių rinkos. 

Įdomu tai, kad naujų benzinu varomų automobilių dalis šoktelėjo iki 23,7 proc., o dyzelinių – smuko iki 13 proc.

Naudotų automobilių rinkoje gegužę taip pat buvo pokyčių. Įregistruoti 814 elektrinių naudotų lengvųjų automobilių – tai sudarė 5,8 proc. šios rinkos. Hibridiniai modeliai (neįkraunami) užėmė 7,6 proc., o dominavimas vis dar priklauso dyzeliniams automobiliams – 60,1 proc. visų naudotų automobilių rinkos.

Ką reiškia šie skaičiai?

Elektromobilių bumas Lietuvoje akivaizdus, bet jis vyksta ne staiga, tai rezultatas įvairių faktorių. Nuo valstybės taikomų subsidijų ir infrastruktūros plėtros, iki augančio visuomenės sąmoningumo bei išaugusių išlaikymo kaštų benzininiams ar dyzeliniams automobiliams.

Technologijų pažanga ir modelių įvairovė leidžia rinktis ne tik brangius elektrinius automobilius, bet ir vis dažniau atsiranda naudotų, įperkamų variantų.

Be to, vis labiau vertinama ne tik ekologija, bet ir patogumas, mažesni eksploataciniai kaštai, galimybė nemokamai statyti automobilį ar naudotis A juostomis, viskas virsta argumentais, dėl kurių vis daugiau žmonių žengia link elektrinio pasirinkimo.

Ateities kryptis aiški

Akivaizdu, kad elektromobiliai Lietuvoje įgauna pagreitį, o skaičiai rodo, kad tai ne trumpalaikė mada, o ilgalaikė tendencija. Jei dabartinis augimas išliks toks pats, jau po poros metų elektromobiliai gali užimti reikšmingą viso parko dalį.

Kartu tai reiškia ir augančius poreikius, tiek įkrovimo infrastruktūrai, tiek paslaugų spektrui, tiek ir išmanesniam reguliavimui.

Lietuva, nors ir žengia mažais žingsniais, jau pradeda eiti ta pačia kryptimi kaip ir daugelis pažangesnių Europos šalių. O tai reiškia viena – kelias elektrinio mobilumo link jau atviras.