Uždraudė benziną ir dyzeliną: automobiliai čia jau nebegali gauti kuro, tokie sprendimai netrukus gali pasiekti ir mus

Indijos sostinė, dažnai minima kaip vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų, ėmėsi dar vienos griežtos priemonės kovai su smogu. Pranešama, kad nuo balandžio pradžios čia draudžiama pilti degalus į senesnius nei 15 metų automobilius. 

Šis sprendimas jau keičia transporto sektoriaus veidą ir tampa pavyzdžiu, į kurį vis dažniau atsigręžia ir Europa. Naujoji sistema veikia automatizuotai, o tam yra naudojami valstybinių numerių nuskaitymo įrenginiai, kurie identifikuoja senus automobilius ir automatiškai blokuoja galimybę įsipilti degalų.

Sprendimas grindžiamas dar 2018 metų Aukščiausiojo Teismo įsakymu, kuriuo draudžiama eksploatuoti benzininius automobilius, senesnius nei 15 metų, ir dyzelinius, senesnius nei 10 metų. 

Anot Delio degalinių asociacijos prezidento Nischal Singhani, sistema veikia efektyviai ir padeda sklandžiai įgyvendinti aplinkosaugines priemones be papildomos biurokratinės naštos.

Kova iš kelių frontų – nuo elektrinių autobusų iki dirbtinio lietaus

Šis sprendimas yra tik viena iš daugelio oro kokybės gerinimo priemonių. Delio valdžia planuoja iki 2025 metų atnaujinti viešąjį transportą, beveik visi suskystintų gamtinių dujų (SGD) autobusai bus pakeisti elektriniais. 

Tikimasi, kad elektriniai autobusai sudarys net 90 proc. viso parko. Dar viena priemonė – debesų sėjos technologija. Cheminėmis medžiagomis iššauktas dirbtinis lietus padeda laikinai iš oro išplauti teršalus. 

Ši praktika sėkmingai naudojama ir Kinijoje, Saudo Arabijoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Skrydžiai per smogą – kasdienybė, kurią reikia keisti

Oro tarša Naujajame Delyje daro įtaką ne tik gyventojų sveikatai, bet ir ekonomikai. 2024 metų lapkritį dėl sumažėjusio matomumo iki 100 metrų Indiros Gandhi tarptautiniame oro uoste buvo atšaukta dešimtys skrydžių. Tokie reiškiniai jau tapo įprasti, o pasekmės didžiulės.

Todėl tokie sprendimai kaip draudimas degalams senoms transporto priemonėms tampa būtinybe. Tai ne tik simbolinis žingsnis, tai reali strategija, mažinanti išmetamųjų dujų kiekį ir užtikrinanti švaresnę aplinką.

Europa – kelyje į griežtesnius sprendimus

Kol tokios šalys kaip Indija jau imasi ryžtingų veiksmų, Europa kol kas renkasi švelnesnius mechanizmus. Vokietijos miestuose jau neįleidžiami senesni dyzeliniai automobiliai į centrines zonas, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Italijoje veikia žaliųjų zonų sistemos. 

Tačiau analogiško sprendimo kaip Naujajame Delyje, blokuoti degalų tiekimą seniems automobiliams, dar nėra.

Visgi ši situacija gali netrukus pasikeisti. Remiantis Europos Komisijos numatytomis gairėmis, nuo 2030 metų daugelyje ES miestų gali būti pradėta riboti galimybė senesniems automobiliams naudotis iškastiniu kuru. 

Tai gali būti įgyvendinama per valstybinių numerių atpažinimo sistemas ir kitas skaitmenines priemones – taip, kaip jau veikia Indijoje. Europos Komisijos tikslas yra iki 2035 metų visiškai atsisakyti naujų vidaus degimo variklių automobilių, o iki 2030-ųjų sumažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. 

Šiuos tikslus pasiekti vien rekomendacijomis ir švelniais ribojimais gali būti per vėlu, todėl tikėtina, kad 2029–2030 metais pirmosios šalys paseks Indijos pavyzdžiu.

Ar Delio modelis taps nauju standartu?

Naujojo Delio sprendimas, nors ir drastiškas, išryškina poreikį veikti. Oro tarša nebėra vien sveikatos problema – tai ekonominis, socialinis ir net politinis iššūkis. Jei Europa nori išlikti žalia ir inovatyvi, ji turi būti pasiruošusi priimti ne tik rekomendacijas, bet ir konkrečius, net jei kartais nepopuliarius sprendimus.

Tai, kas šiandien atrodo kaip „Indijos kelias“, rytoj gali tapti visos Europos standartu. Ir galbūt ne po dešimtmečio, o jau 2030 metais, kai oro taršos lygiai, klimatinių pokyčių greitis ir visuomenės spaudimas privers politikus veikti drąsiau.