Vokiečiai masiškai nusisuko nuo „Tesla“: E. Musko pareiškimai ir brokuoti modeliai vis labiau atbaido pirkėjus

Daugiau kaip 100 tūkstančių Vokietijos gyventojų pareiškė, jog nenorėtų pirkti „Tesla“ automobilio. Apie 94 proc. jų pasirinktų ką nors kita. Tai nebėra tik skaičiai, o signalas. Ir jis labai aiškus.

Šis pokytis neįvyko ne per naktį. Tai lėtas, bet užtikrintas visuomenės nusisukimas. Ne tik nuo gamintojo, bet ir nuo to, ką šis vardas simbolizuoja. Ir ypač nuo žmogaus, kuris tapo jo veidu.

Gamykla, kuri turėjo būti triumfas, bet tapo galvos skausmu

Netoli Berlyno įsikūrusi 5 milijardus eurų kainavusi „Gigafactory“ turėjo būti milžiniškas „Tesla“ žingsnis į Europos rinką. Deja, viskas pasisuko ne taip, kaip planuota. Ir ne tik dėl techninių nesklandumų. Gamyklą persekiojo vėlavimai, darbuotojų trūkumas, konfliktai su aplinkosaugos organizacijomis. 

Kiekvienas iš šių veiksnių smarkiai prisidėjo prie augančio skeptiškumo. O vietos bendruomenės pradėjo kelti vis daugiau klausimų. Tuo pat metu į rinką žengė stiprūs vietiniai žaidėjai: „Volkswagen“, „BMW“, „Mercedes“. Jie pasiūlė ne tik pažangias technologijas, bet ir emocinį artumą. 

Kokybės įvaizdis susvyravo ir tai skaudžiai jaučiama

„Tesla“ Europoje pradėjo skambėti kitaip. Nebe kaip pažangos simbolis, o kaip nesuderintų durelių sinonimas. Daug vartotojų skundėsi prasta surinkimo kokybe, dažnais gedimais, techniniu aptarnavimu, kuris palikdavo daugiau klausimų nei atsakymų.

Vokiečiai į tai žiūri rimtai. Čia automobilis nėra tik transporto priemonė. Tai – inžinerijos pasididžiavimas, nacionalinis identitetas. Ir kai klientai lygina „Tesla“ su vietiniais prekių ženklais – palyginimas retai kada būna „Tesla“ naudai.

Kai atsiranda tiek daug alternatyvų: nuo elegantiško „Audi e-tron“ iki technologiškai pažangaus „Mercedes EQ“ – žmonės renkasi tai, ką pažįsta ir tai, kuo pasitiki. O pasitikėjimą „Tesla“ prarado pati.

Elonas Muskas – genijus ar viešųjų ryšių problema?

Jokioje kitoje šalyje E. Musko asmenybė neturi tiek reikšmės „Tesla“ įvaizdžiui kaip Vokietijoje. Čia jo pareiškimai ir elgesys vertinami ne kaip ekscentriškas stilius, o kaip reali grėsmė reputacijai.

Vokietijoje visuomenė ypač jautri politiniams signalams. Todėl, kai E. Muskas socialiniuose tinkluose pradėjo flirtuoti su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis, tarp jų net ir „AfD“, atsakas buvo griežtas. Daugelis tai priėmė kaip raudoną liniją.

Vokiečiai nemėgsta triukšmo. Jie vertina stabilumą, skaidrumą ir atsakomybę. Elonas, nepaisant savo technologinių pasiekimų, tapo figūra, kuri kelia daugiau klausimų nei įkvėpimo. Ir tai daro tiesioginę įtaką „Tesla“ vertinimui.

Socialinis ir kultūrinis atsakas: kodėl svarbi aplinka?

„Tesla“ buvo žadėjusi pasaulį be taršos. Bet kai gamykla prie Berlyno pradėjo veikti, netoliese gyvenantys žmonės ėmė skųstis dėl poveikio gamtai ir triukšmo. Įmonės sprendimai kartais atrodė per drąsūs arba tiesiog arogantiški.

Vokietijoje ekologija yra daugiau nei mada. Tai – vertybė. Kai pasitikėjimas sušlubuoja, žmonės ieško alternatyvų. Ir tai nėra teorija, o realūs pokyčiai, matomi statistikoje: „Tesla“ rinkos dalis čia mažėja, o vietinių gamintojų – auga.

Socialiniai tinklai šį procesą tik pagreitina. Kiekvienas nepatenkintas klientas gali pasidalyti savo istorija. O kai istorijų daugėja, susidaro kritinė masė. Ir net moderniausias automobilis tampa tiesiog nepirktinas.

Vokietijos atvejis: ar tai signalas visai Europai?

Tai, kas vyksta Vokietijoje, nebūtinai apsiriboja šia šalimi. Europa vis dažniau renkasi vietinius žaidėjus. „Tesla“ turėjo progą tapti globaliu lyderiu ir senajame žemyne, bet atrodo, kad ją švaisto. Elono Musko šou stilius ir technologinis maksimalizmas kai kur veikia. Bet ne čia. 

Vokietija tikrai nėra vieta, kur galima nepaisyti kultūrinių niuansų ir tikėtis, kad pirkėjas vis tiek nupirks, nes čia „Tesla“. Apklausa, kurioje 94 proc. respondentų atsako „ne“ – tai ne tik rinkos problema. Tai vertybinė problema ir ją išspręsti galima tik iš naujo kuriant pasitikėjimą. Ne skambiais pažadais, o tikru darbu.

Kol kas tik įspėjimas?

Tai, kas vyksta su „Tesla“ Vokietijoje, nėra vienas blogas mėnuo. Tai platesnė tendencija. Vartotojai vis labiau atsisako žavėjimosi technologija, kai trūksta žmogiško ryšio, pasitikėjimo ir kokybės. O kai vadovas tampa labiau problema nei sprendimu – tai jau krizinė situacija.

Ir jei ši situacija nesikeis, „Tesla“ gali būti priversta žengti atgal tiek rinkodaros, tiek gamybos srityje. Nes šiuo metu Europos kelias rodo viena: mes nebe taip lengvai žavimės tais, kurie garsiai šaukia.