Prisijunkite
Žiema vairuotojams visuomet buvo iššūkių metas, tačiau paradoksalu – technologijų kupinas šiuolaikinis automobilis kartais pasirodo bejėgis prieš elementarią problemą. Įsivaizduokite situaciją: slidus kelias, gūsių užneštas posūkis ir staiga – padanga atsiremia į po sniegu slėptą bortelį. Girdisi duslus smūgis, spaudžiate stabdį, išlipate iš automobilio ir suvokiate: padanga nebetinkama kelionei. Atidarote bagažinę, tikėdamiesi rasti atsarginį ratą… tačiau vietoje jo – tik polistireno įdėklas, mažas kompresorius ir buteliukas hermetiko, kuris šaltyje veikiau primena sušalusią košę nei gelbėtoją. Tai akimirka, kai supranti: užtenka vienos smulkmenos ir automobilis gali nebeužsivesti ne todėl, kad sugedo variklis – o todėl, kad gamintojas nusprendė atsisakyti atsarginio rato.
Per pastarąjį dešimtmetį automobilių gamintojai iš esmės pakeitė požiūrį į bagažinės erdvę. Pilno dydžio atsarginis ratas – daugelį metų buvęs būtinybe – tyliai išnyko iš standartinės komplektacijos. Vietoje jo atsirado kompresorius su sandarikliu. Sprendimas pristatomas kaip „modernus ir racionalus“, tačiau vairuotojai žiemą vis dažniau įsitikina, kad tokia ekonomija kartais kainuoja labai brangiai.
Pirmiausia, gamintojai taip taupo svorį. Pašalinus ratą, domkratą ir įrankius, automobilis „palengvėja“ iki 15–20 kilogramų. Tai jiems labai svarbu, nes kiekvienas kilogramas padeda gerinti CO₂ emisijos rodiklius, o juos reguliuotojai kasmet griežtina. Kuo lengvesnė mašina, tuo lengviau gamintojui patekti į saugią aplinką su mažesnėmis baudomis.
Antra, tai taupo gamybos kaštus ir suteikia patrauklesnį reklaminį vaizdą. Nereikia nei rato nišos, nei papildomų detalių, o plokščias bagažinės dugnas nuotraukose atrodo erdvesnis. Gamyboje kiekviena sutaupyta detalė – papildomas pelnas.
Trečia, įtakos turi ir elektrifikacija. Vis daugiau automobilių yra hibridiniai arba elektriniai, todėl po bagažinės grindimis dažnai įmontuojami baterijų moduliai. Palikti vietos atsarginiam ratui paprasčiausiai nėra kur. Šiandien tai – ne išimtis, o tendencija.
Atrodytų racionalu, bet žiemą toks „protingas“ sprendimas vairuotoją palieka beveik be išeičių.
Gamintojai ramina: sandariklio buteliukas ir kompresorius puikiai pakeičia atsarginį ratą. Tačiau tik iki pirmos rimtesnės situacijos. Šis rinkinys veiksmingas tik tuomet, kai padangoje yra mažas pradūrimas – maždaug 4–6 mm. Kitaip tariant, jeigu įvažiavote į vinį ar medsraigtį, turite šansą. Tačiau žiemą dažniausiai būna kitaip.
Slidūs keliai, sniego sangrūdos ir po jomis pasislėpę borteliai – tai pagrindinės situacijos, kai pažeidžiama padangos šoninė dalis. O tokių pažeidimų neįveiks jokie hermetikai. Šoninė guma tiesiog plyšta, ir jokios putos to nesugebės „užklijuoti“.
Žema temperatūra problemą dar labiau pagilina. Kai termometras krinta žemiau –10 °C, sandariklis tirštėja, sunkiai išspaudžiamas ir nebegali tolygiai pasiskirstyti padangoje. Taigi rinkinys tampa bevertis būtent tada, kai jo labiausiai reikia.
Situaciją apsunkina ir finansiniai padariniai. Hermetikai dažnai sugadina TPMS slėgio daviklius, kurių keitimas – brangus. Be to, dauguma servisų atsisako taisyti padangas, į kurias buvo supilta sandarinimo putų. Rezultatas – vairuotojas dažnai priverstas pirkti naują padangą, kurios kaina gali siekti kelis šimtus ar net virš tūkstančio zlotų (ar eurų lietuviškoje rinkoje). Tad „pigiai ir patogiai“ baigiasi gana liūdnai.
Dar vienas paradoksas – sandariklis galioja ribotą laiką. Po kelerių metų jis praranda efektyvumą. Daugelis vairuotojų to net nežino, tad lemtingą žiemos dieną randa ne gelbėtoją, o pasenusį, neveiksnų skystį.
Net ir tais atvejais, kai sandariklis suveikia, vairuotojas gali važiuoti tik ribotu greičiu – maždaug iki 80 km/h. Teoriškai galima įveikti iki 200 kilometrų, tačiau meistrai rekomenduoja kuo greičiau pasiekti servisą. Žiemą tai reiškia dažnesnį važiavimą vietiniais keliais, kur slėgis gali kristi antrą kartą, ir tada automobilis sustos galutinai.
Jei pažeidimas didesnis, viskas – belieka skambinti techninei pagalbai. O šalčiausiomis dienomis pagalbos tarnybų apkrova būna milžiniška. To pasekmė – ilgi laukimo valandos šalikelėje, šaltyje ir nerime. Tai realybė, su kuria susiduria vis daugiau vairuotojų.
Kai kurie gamintojai vis dar leidžia papildomai užsisakyti atsarginį ratą. Taip, teks paaukoti dalį bagažinės vietos, bet užtat žiemą jausitės daug ramiau. Jei ratas telpa – verta rimtai apsvarstyti tokį pasirinkimą, ypač jei važinėjate atokesniais maršrutais, kur techninė pagalba nepasieks per 10 minučių.
Be to, pravartu reguliariai tikrinti sandariklio galiojimo laiką ir žinoti jo ribotumus. Visgi svarbiausia – suvokti, kad modernus automobilis nėra apsaugotas nuo paprasčiausio žiemos smūgio į pasislėpusį bortelį.
Žiema Lietuvoje ir visoje Europoje kasmet primena: technologijos gali padėti, bet kartais jos tampa spąstais. O vieno rato nebuvimas gali tapti didžiausia sezono problema.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.