Purvas variklio skyriuje ne tik gadina išvaizdą: ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas apie variklio plovimą?

Purvas ir įvairūs kiti nešvarumai variklio skyriuje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dulkės, smėlis ar nuo medžių nukritę lapai atsiranda natūraliai. Gali skirtis nebent nešvarumų kiekis, nes jei dažniau važinėjama žvyrkeliais, jų bus gerokai daugiau.

Tačiau gali būti ir taip, kad dalis nešvarumų atsiranda dėl automobilio gedimų. Nesandarios tarpinės, riebokšliai ar vamzdeliai bei žarnelės gali tapti įvairių techninių skysčių patekimo ant variklio skyriaus komponentų priežastimi. Tokiu atveju švara padeda lengviau rasti nesandarias vietas, nes bet kokį netinkamoje vietoje atsiradusį nešvarumą pamatysime iš karto.

Kaip ir plaunant kėbulą, švarinant variklio skyrių sunku išsiversti be aukšto slėgio vandens srovės. Dalis vairuotojų baiminasi, kad tai gali pakenkti variklio skyriuje esančiai elektros instaliacijai. Tačiau automobilių švaros ekspertai teigia, kad techniškai tvarkingiems komponentams neigiamos įtakos tai neturi.

„Nors vanduo ir elektronika nesiderina tarpusavyje, tačiau automobilio elektros instaliacija yra apsaugota nuo drėgmės, todėl tinkamai naudojant aukšto slėgio vandens įrangą, ką nors pažeisti praktiškai neįmanoma. Bet jeigu po variklio plovimo atsiranda kokie nors neigiami pašaliniai padariniai, jie identifikuoja, kad kažkur yra problema. Taigi, iš esmės, tinkamas ir kokybiškas variklio skyriaus plovimas leidžia identifikuoti tam tikras problemas“, – teigia automobilių švaros centrų „Hocus“ vadovas Algirdas Plečkaitis.

Ekspertai perspėja, kad didelis nešvarumų kiekis sumažina ir variklio aušinimo sistemos efektyvumą. Pavyzdžiui, jei variklio blokas pasidengęs purvo sluoksniu, jis veikia kaip šilumos izoliacija ir toks variklis labiau linkęs perkaisti. Tokia pati problema gali kilti ir radiatoriams ar tarpinio oro aušintuvams.

Plauti – tik specializuotose plovyklose

Nors dalis vairuotojų savo automobilių švara mėgsta rūpintis savarankiškai, prižiūrėti variklio skyrių patiems galimybės yra ribotos. Nežinant tam tikrų niuansų ar netinkamai naudojant plovimo įrangą, galima pažeisti po variklio dangčiu esančius komponentus.

Taip pat, norint tinkamai pašalinti nešvarumus, reikia turėti tinkamus šepetėlius bei specialius, dažniausiai agresyvius valiklius, kurie skirti įvairių techninių skysčių ar apnašų šalinimui. Žinoma, reikia pasirūpinti ir tinkamu vandens, susidarančio po plovimo, surinkimu bei utilizavimu. Taigi, procesas nėra iš paprastųjų, o klaidų kaina gali būti didelė.

Plauti variklio skyrių draudžiama ir savitarnos plovyklose. Kaip pabrėžia automobilių švaros ekspertai, tokie draudimai yra susiję su tuo, kad praktiškai neįmanoma sureguliuoti, kokias asmenines plovimo priemones naudoja vartotojai, o tai gali daryti neigiamą įtaką aplinkai.

„Savitarnos plovyklose esanti vandens filtravimo įranga yra sureguliuota toms plovimo priemonėms, kurios jose ir naudojamos. Tuo metu itin agresyvių valiklių, tepalų ar kitų techninių skysčių, kurie gali patekti į vandens nubėgimo sistemą švarinant variklio skyrių, valymo įrenginiai nėra pajėgūs pašalinti“, – aiškina A. Plečkaitis.

Tačiau kai ką vairuotojai ne tik gali, bet ir turėtų atlikti patys. Specialistų teigimu, reikėtų tikrinti variklio skyriuje esančius vandens nutekėjimo kanalus, kuriems užsikimšus, vanduo gali pradėti kauptis, o esant dideliam jo kiekiui, ir tekėti į automobilio vidų, užlieti salono vėdinimo sistemos komponentus.

Kaip dažnai reikėtų plauti variklio skyrių? Tai priklauso nuo automobilio eksploatavimo intensyvumo bei aplinkos. Jei daugiausia važinėjama mieste, įveikiami nedideli atstumai, plauti variklio skyrių gali pakakti ir kartą per metus ar du. Tuo metu daugiausia važinėjant užmiestyje, ypač jei keliaujama ne tik asfaltuotais keliais, variklio plovimą rekomenduojama atlikti du ar tris kartus per metus.