NASA teleskopas atskleidė netikėtą paslaptį, atradimas, pakeisiantis supratimą apie planetas

Būtent šiame objekte pirmą kartą aptikta silano, tai paprastos silicio ir vandenilio molekulės, kurios ilgai ieškota Jupiterio, Saturno ir kitų milžiniškų planetų atmosferose.

„Avarija“ yra tokia blanki ir keista, kad tik galingiausias NASA teleskopas „James Webb“ galėjo atskleisti jos sudėtį. Stebėdami šį dangaus kūną, mokslininkai pastebėjo molekulę, kurios niekas iki šiol nebuvo aptikęs. Šis atradimas leidžia naujai pažvelgti į milžiniškų planetų cheminę sandarą ir atveria kelią naujiems tyrimams.

Netikėtai atrasta molekulė padeda suprasti, kodėl tokios jungtys nerandamos Jupiterio ir Saturno atmosferose. Manoma, kad ten silicis paprastai jungiasi su deguonimi ir nusileidžia giliai į planetos sluoksnius, kur tampa nematomas.

Netikėtas seno objekto pasakojimas

„Avarija“ pirmą kartą pastebėta 2020 metais savanorio, dalyvavusio NASA projekte „Backyard Worlds: Planet 9“. Šis projektas leidžia žmonėms iš viso pasaulio ieškoti paslėptų dangaus kūnų analizuojant teleskopų nuotraukas. Taip buvo aptiktas unikalus rudasis nykštukas, kuris pasirodė turintis neįprastą atmosferą.

Mokslininkai mano, kad šis objektas susiformavo prieš 10 - 12 milrd. metų, kai Visata buvo dar labai jauna. Tuo metu aplinkoje beveik nebuvo deguonies, todėl silicis nesujungė su juo, o jungėsi su vandeniliu, sudarydamas silaną. Dėl to šios molekulės išliko atmosferoje ir tapo matomos šiuolaikiniams prietaisams.

Kaip sakė tyrėja Jacqueline Faherty, „kartais būtent tokie ekstremalūs objektai padeda suprasti, kas vyksta įprastuose“. Tai reiškia, kad net vienas keistas radinys gali atskleisti svarbias užuominas apie daug didesnį kosmoso paveikslą.

Ką tai reiškia ateičiai?

„Avarijos“ atradimas patvirtino, kad silanas gali susidaryti tiek rudųjų nykštukų, tiek milžiniškų planetų atmosferose. Tačiau jo nebuvimas kituose dangaus kūnuose rodo, kad deguonis paprastai greitai suriša silikoną ir nepalieka galimybės susidaryti šiai jungčiai.

Kaip pažymėjo NASA mokslininkas Peteris Eisenhardtas, „mes nesitikėjome rasti silano, tiesiog norėjome suprasti, kodėl šis rudasis nykštukas toks keistas. Visata ir toliau mus stebina“. Tokie atradimai rodo, jog kosmosas kupinas netikėtumų, o kiekvienas naujas stebėjimas gali atskleisti paslėptą tiesą.

Šis tyrimas yra dar vienas įrodymas, kad rudieji nykštukai padeda suprasti ne tik juos pačius, bet ir tolimas planetas, kurios sukasi aplink kitas žvaigždes. Kuo daugiau apie juos sužinome, tuo geriau būsime pasirengę ateityje tirti mažesnes, galbūt Žemei panašias planetas.