Taip galite sugadinti automobilio variklį: važiavimas žemais apsukomis variklį gali pražudyti greičiau nei manote

Deja, toks įprotis ilgainiui tampa vienu didžiausių pavojų, ypač dvimasiams smagračiams, grandinėms bei kitiems jautriems elementams. Daugelis vairuotojų renkasi žemus sūkius, tikėdamiesi mažesnių sąnaudų. Tačiau toks vairavimo stilius variklį apkrauna itin nepalankiomis sąlygomis. 

Ypač pavojinga tai dvimasio smagračio darbui. Šis komponentas skirtas slopinti sukimo momento vibracijas, o didžiausia apkrova jam tenka būtent važiuojant žemais sūkiais. 

Nors teoriškai tokia detalė turėtų tarnauti apie 200 tūkstančių kilometrų, važinėjant per žemais sūkiais ją gali tekti keisti vos po kelių dešimčių tūkstančių kilometrų. Kartu dažniausiai keičiama ir sankaba, todėl sąskaita būna dvigubai didesnė. 

Be to, tokia eksploatacija smarkiai apkrauna paskirstymo grandinę, kuri pradeda greičiau išsitampyti. Jos keitimas yra brangus, o kai kuriems automobiliams gali kainuoti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų.

LSPI reiškinys ir jo pasekmės

Mažo darbinio tūrio, bet galingi ir turbininiai varikliai turi dar vieną rimtą problemą, tai LSPI reiškinį, dar vadinamą ankstyvu savaiminiu užsidegimu esant žemiems sūkiams. Jis pasireiškia, kai stipriai spaudžiamas akseleratorius esant mažiau nei 2000 sūkių per minutę. 

Tokiu atveju degimo kameroje įvyksta keli nevaldomi sprogimai, kurie sukuria galingą smūginę bangą. Ji smogia stūmokliui netinkamoje padėtyje ir gali pažeisti variklio vidines dalis.

Pasekmės itin skaudžios, tai sutrūkę stūmokliai, sulinkę švaistikliai, sugadintos įdėklų dalys ar net pramuštas variklio blokas. Tokiais atvejais remontas dažnai tampa neekonomiškas, nes vien variklio keitimas gali atsieiti nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

Optimalūs sūkiai saugiam ir taupiam vairavimui

Norint išvengti problemų, svarbu laikytis auksinės taisyklės. Benzininiai varikliai geriausiai dirba esant 2000 - 3000 sūkių, o dyzeliniai apie 1800 - 2500 sūkių per minutę. Būtent šiame intervale užtikrinama pakankama trauka ir priimtinos degalų sąnaudos. Bandymas greitėti esant itin žemiems sūkiams tik sukelia vibracijas, variklio „dusimą“ ir papildomą komponentų dėvėjimąsi.

Svarbu stebėti apsukų rodyklę. Jei spustelėjus akseleratorių variklis ne įsibėgėja, o tarsi pradeda „kosėti“, reikia nedelsiant perjungti žemesnę pavarą. Tai ne tik apsaugo mechaniką, bet ir sumažina degalų sąnaudas, nes varikliui nereikia papildomai įpurkšti degalų.

Ecodrivingo paslaptys

Tikroji ekonomiška vairavimo technika grindžiama ne važiavimu žemais sūkiais, bet optimaliu variklio darbo diapazonu. Dinamiškas įsibėgėjimas iki pasirinkto greičio, tuomet pastovaus tempo palaikymas yra daug efektyvesnis sprendimas. Pavaras reikėtų keisti tik pasiekus tinkamus sūkius, o ne kuo anksčiau.

Verta nepamiršti ir variklio stabdymo, tai kai sumažinamas greitis nuimant koją nuo akseleratoriaus, bet neperjungiant į laisvą pavarą. Tokiu būdu degalų įpurškimas sustoja, o automobilis juda naudodamas tik savo inerciją. Tai saugus ir ekonomiškas būdas mažinti sąnaudas.

Dažnos klaidos

Dažna klaida yra bandymas važiuoti aukšta pavara esant per mažam greičiui. Pavyzdžiui, bandymas važiuoti penkta pavara 50 kilometrų per valandą greičiu tik apsunkina variklį. Žymiai geriau perjungti į trečią pavarą, greitai pasiekti norimą greitį, o tada grįžti prie ekonomiškesnės eigos.

Važiuoti žemais sūkiais, siekiant sutaupyti degalų, yra pavojingas mitas. Toks įprotis ne tik nesumažina sąnaudų, bet ir didina riziką patirti brangius variklio gedimus. Laikantis tinkamų sūkių intervalo galima išlaikyti balansą tarp ekonomiškos ir saugios kelionės. 

Stebėdami apsukų rodyklę ir vengdami variklio dusinimo, vairuotojai gali sutaupyti ne tik degalų, bet ir išvengti šimtų ar net tūkstančių eurų išlaidų servisui.