Tikras žiemos adrenalinas: keturračiai užvaldo šunkelius ir miškus, kai visi kiti jau ilsisi

Keturračių skaičius Lietuvoje nuolat auga: „Žemės ūkio duomenų centro“ ir „Regitros“ duomenimis, 2024 m. buvo įregistruota 1 760 naujų keturračių – tai 37 proc. daugiau nei 2023-aisiais. 2025-ieji, panašu, vėl pagerins rekordą, nes vien per pirmuosius 7 mėnesius įregistruota jau pusantro tūkstančio šios kategorijos transporto priemonių – tai reiškia, kad naujokų keturratininkų išties daug.

Didžioji dalis pirkėjų keturratį perka kaip pagalbinę transporto priemonę ūkiui, tačiau ši universali technika leidžia ir pramogauti. Dauguma pardavimo sandorių įvyksta šiltuoju metų laiku, tad tikėtina, retas naujasis keturratininkas susimąsto apie jo eksploataciją žiemą. Žinoma, keturračiu galima valyti sniegą, dirbti miško darbus, tačiau šaltuoju metų laiku juo galima ir aktyviai pramogauti.

„Keturratį tikrai drąsiai galima naudoti ir žiemą – tuomet su juo netgi smagiau, nes nėra tiek dulkių ir ne taip karšta. Keturratininkams organizuojama išties daug renginių, beveik kas savaitgalį, tokių kaip, pavyzdžiui, „ATV turizmas“, per kuriuos važiuojama numatytu maršrutu po lankytinus objektus. Veiklos sočiai – tik entuziazmo tereikia“, – pasakoja užkietėjęs keturratininkas, bendrovės „Motorider“ atstovas Adomas Gančierius.

„Keturratis yra ideali transporto priemonė ne sezono metu, nes jei vasarą motorinių hobių pasirinkimo yra tikrai daug, tai žiemą jų skaičius drastiškai sumažėja. O kultūrinis gyvenimas ne visiems priimtinas – kai kurie nori garą nuleisti ar vyriškumą pademonstruoti, – tuomet keturratis yra atsakymas“, – antrina bekelės renginių organizatorius, į kurio varžybas vasarą susirenka po 200 keturračių, „Enduro Lithuania“ įkūrėjas Paulius Albertavičius.

Kaip atrodo turizmas keturračiais?

Pasak P. Albertavičiaus, pramogoms žiemą keturračiais yra dvi kryptys: turizmas ir bekelė. Pastaroji – labai tiesioginė ir aiškiai suprantama: entuziastai smaginasi važiuodami itin sudėtingais, iš pirmo žvilgsnio neišvažiuojamais maršrutais. Naujokams į tokias pramogas reikėtų leistis tik su instruktoriumi, nes jos reikalauja ir patirties, ir tam tikrų modifikacijų keturratėms transporto priemonėms.

Kita populiari, ramesnė ir visai šeimai tinkama keturračių pramogų kryptis – turizmas. Lietuvoje organizuojami specialūs turai po lankytinas vietas keturračiams, parenkamos įvairaus sudėtingumo trasos, vedančios į įdomias ar dėl komplikuoto privažiavimo neatrastas vietas. Keturračiai pasižymi gerokai didesniu pravažumu nei, pavyzdžiui, visureigiai, tad jie populiarūs ir tarp keliautojų.

„ATV Turizmas“ – turizmas tikrąja to žodžio prasme, tik su keturračiais. Tai nėra sudėtingas užsiėmimas, tai nėra varžybos: važiuojama neagresyviu režimu prastos būklės ir apleistais viešo naudojimo keliais, tad dalyvauti gali ir pradedantieji su šeima“, – kalba A. Gančierius, kurį patį dažnai su gamintojo „CFMOTO“ technika galima sutikti tokiuose turuose.

Jis atkreipia dėmesį, kad prieš registruojantis tokiai pramogai reikia įvertinti ir savo gebėjimus, ištvermę, nes vienų turų nuotolis gali siekti keliasdešimt kilometrų, o kitų – ir 200 km per dieną, tęstis kelias dienas iš eilės. Keturračio vairavimas, ypač sudėtingais keliais, reikalauja ir fizinio pasiruošimo. O žiemą, esant prastoms oro sąlygoms, keliai dažniausiai būna sudėtingiau įveikiami.

„Vis dėlto smagiausia, kad visą dieną būni gamtoje, neužsidaręs, kaip, pavyzdžiui, su visureigiu, ir gali nuvažiuoti toliau, aplankyti daugiau nei su kitomis transporto priemonėmis“, – kalba „Motorider“ atstovas.

Su vedliais saugiau ir keliautojams, ir gamtai

Keturračiai leidžia pasiekti atokesnes vietoves, nes jie pasižymi didesniu pravažumu nei geriausi visureigiai. Be to, jie siauresni, taigi ir manevringesni miškuose. Tik verta pažymėti, kad važiuoti ten, kur akys mato, – negalima.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų kaimyninių šalių, draudžiama važinėti per miško paklotę, pievomis. Už gamtos niokojimą ir jai padarytą žalą gresia atsakomybė. Dėl to verta rinktis specializuotus, patyrusių instruktorių rengiamus turus.

„Kalbant apie maršrutus, šunkelių Lietuvoje pakanka – tik reikia juos sudėlioti konstruktyviai, kad nereikėtų, pavyzdžiui, lįsti į saugomas vietas. O geriausiai, kur važiuoti, žino turus organizuojantys „vilkai“, parenkantys tokias trasas, kad keturratis jose atsiskleistų, būtų įdomu vairuoti ir būtų ką pamatyti“, – aiškina P. Albertavičius.

„Ir keturračiai šunkelių taip neišdarko, kaip, pavyzdžiui, visureigiai. Jeigu po klampesnę vietą pravažiuoja 10 visureigių, ji atrodo kaip po miškovežio, o keturratis dažniausiai tik dangą pašiaušia“, – prideda A. Gančierius.

Taigi bekelė – keturračių ekspertams ir entuziastams, o įvairūs turai, kaip aktyvi pramoga, labiausiai tinkami mėgėjams su šeimomis. Ji nėra brangi. A. Gančierius sako, kad savaitgalinių pasivažinėjimų starto mokesčiai dažniausiai siekia iki 100 eurų, o į juos įeina atributika, vakarienė ir maršrutas su patyrusiais vedliais. Kai kurie organizatoriai rengia keliones keturračiais ir į užsienį, pavyzdžiui, į Rumunijos kalnus, kur ribos, leidžiančios keturračių eismą, yra gerokai platesnės.