Ekspertai įspėja apie galimus padarinius: šie įpročiai kepant trumpina orkaitės tarnavimo laiką

Norint išvengti brangių remontų, verta suprasti, kokie veiksmai kenkia jūsų orkaitei. Dauguma klaidų atrodo nekaltos, bet ilgainiui jos sukelia perkaitimą, emalio pažeidimus, blogą oro cirkuliaciją ar net gaisro riziką. Laimei, tereikia kelių pokyčių, kad kepimas būtų ir saugesnis, ir efektyvesnis.

Kodėl kai kurie įpročiai laikomi pavojingais? Kaip pakeisti savo kepimo rutiną taip, kad orkaitė tarnautų ilgai ir patikimai? Šie patarimai pravers tiek gaminantiems kasdien, tiek tiems, kurie orkaitę jungia tik šventėms.

Folijos klojimas ant orkaitės dugno

Daugelis žmonių apačią iškloja folija tikėdamiesi apsaugoti orkaitę nuo išsipylusio padažo ar riebalų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo praktiška, tačiau ši praktika yra viena kenksmingiausių. 

Folija gali prilipti prie orkaitės dugno ir pažeisti emalį, o kartais net sukelti metalo deformaciją. Jos paviršius taip pat atspindi karštį atgal į viršų, todėl sutrinka natūralus šilumos pasiskirstymas. 

Dėl to kepimas tampa nelygus, prietaisas dirba perkaitęs, o kai kuriose orkaitėse folija gali uždengti oro cirkuliacijos angas. Tai mažina efektyvumą ir gali lemti rimtesnius gedimus.

Neišvalyti išsiliejimai ir riebalų sluoksniai

Po kepimo palikti riebalų likučiai atrodo smulkmena, tačiau kiekvieną kartą orkaitę pakaitinus jie vėl pridega, rūksta ir skleidžia nemalonų kvapą. 

Ilgainiui riebalų sluoksnis keičia šilumos sklaidą, todėl prietaisas dirba ne taip tiksliai, kaip turėtų. Dar pavojingesnė situacija susidaro, kai susikaupę riebalai pradeda degti. 

Tai gali pažeisti emalį, sukelti paviršiaus įskilimus ar net gaisro pavojų. Geriausia palaukti, kol orkaitė bus šilta, bet ne karšta, ir nedelsiant nuvalyti išsiliejimus drėgna šluoste. Įsisenėjusiems pridegimams tinka sodos tirpalas arba gamintojo rekomenduojami valikliai.

Netinkamas orkaitės valymas

Abrazyviniai valikliai ar šiurkščios kempinės gali subraižyti emalį, o tai sumažina jo atsparumą temperatūrai ir apsunkina priežiūrą. Kai kurie žmonės purškia valymo priemones tiesiai ant kaitinimo elementų, tačiau tai griežtai draudžiama.

Ant kaitinimo elementų likusi chemija, įkaitusi iki didelės temperatūros, gali skleisti nuodingus garus, dūmus ar net pažeisti patį elementą. Po valymo reikia labai kruopščiai pašalinti priemonių likučius, nes jų garai gali sugadinti maisto skonį.

Orkaitės stiklą saugiausia valyti švelniais tirpalais, pavyzdžiui, vandens, acto ir sodos mišiniu, kuris tirpdo nešvarumus, bet nepažeidžia paviršiaus.

Per daug patiekalų vienu metu

Nors atrodo patogu kepti kelias skirtingas patiekalų skardas iš karto, tai gali sukelti rimtų problemų. Perkrauta orkaitė trukdo oro cirkuliacijai, todėl šiluma pasiskirsto netolygiai. Viena skarda gali perkepti, o kita likti neiškepusi.

Skirtingi patiekalai taip pat reikalauja skirtingos temperatūros. Pavyzdžiui, žuvis gali išskirti kvapų, kurie lengvai persiduoda šalia kepamiems pyragams ar desertams. Galutinis rezultatas bus prastesnis, o orkaitė dirbs intensyviau nei reikia, kas ilgainiui trumpina jos tarnavimo laiką.

Per dažnas orkaitės durelių varstymas

Kiekvieną kartą pravėrus dureles į vidų patenka šalto oro, o temperatūra akimirksniu nukrenta net iki keliasdešimties laipsnių. 

Tai ypač pavojinga kepiniams, kurie jautrūs temperatūros pokyčiams. Biskvitai, sufle, pyragai ar keksiukai gali suglebti, nes vėsus oras sustabdo kildinimo procesą ir sugadina struktūrą.

Be to, orkaitė turi vėl atstatyti temperatūrą, todėl naudoja daugiau energijos ir greičiau dėvisi. Optimalu nejudinti kepinių pirmojo 70-80 procentų kepimo laiko ir tik tuomet greitai patikrinti, ar jie iškepę.