Prisijunkite
Pranešimas spaudai
Paskelbta
Gruodis yra tas metas, kai namai prisipildo šventinės nuotaikos ir šilumos. Tačiau metų pabaiga, deja, išsiskiria ir padidėjusiu gaisrų skaičiumi – netinkamai prižiūrima šildymo įranga, be priežiūros paliekamos girliandos, neatsargiai naudojamos žvakės bei fejerverkai sukelia nelaimes, kurios pasiglemžia turtą. Ekspertai primena, kaip apsaugoti savo namus ir juose esantį turtą nuo gaisro rizikos.
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pažymi, kad pastarųjų metų gaisrų žalų statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – fiksuojamas ir pačių gaisrų, ir dėl jų patirtų žalų augimas.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021–2023 m. laikotarpiu gaisrų skaičius išaugo 7 proc. Tuo metu vidutinė gaisro sukeltų nuostolių suma padidėjo 41 proc. iki 7,1 tūkst. eurų. Pasak eksperto, toks pokytis signalizuoja apie būtinybę stiprinti priešgaisrinės saugos priemones ir didinti gyventojų sąmoningumą.
„Gruodis visų metų kontekste išsiskiria liūdnąja prasme dėl gaisrų suintensyvėjimo. Įžengus į žiemos sezoną pradedamas intensyvus šildymo sezonas ir tai reikšmingai padidina gaisrų riziką. Šį mėnesį kasmet fiksuojama bene 1,5 karto daugiau žalų, lyginant su bendru metų vidurkiu. Pernai vidutinis mėnesio gaisrų skaičius siekė 98, tačiau gruodį šis skaičius pakilo net iki 150 atvejų“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, gaisro priežastimis dažniausiai tampa intensyviau naudojami židiniai, krosnys, elektriniai šildymo prietaisai, taip pat netinkamai prižiūrima įranga, pavyzdžiui, nuo suodžių neišvalyti dūmtraukiai, netvarkingi šildytuvai ar perkrauti elektros tinklai.
„Nepaskutinėje vietoje yra ir įvairūs šventiniai atributai ir dekoracijos. Neprižiūrimos žvakės, pastatytos arti degių medžiagų, didina gaisrų riziką, o nesuvaldytos fejerverkų kibirkštys gali sukelti greitą gaisro plitimą ir padaryti didelę žalą sveikatai bei turtui. Kasmet Naujųjų metų naktį yra fiksuojami bent keli gaisrai, kuriuos sukelia šventiniai fejerverkai“, − komentuoja bendrovės atstovas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, maksimali žalų suma, išmokėta dėl gaisro sukeltų nuostolių turtui, 2021–2023 m. laikotarpiu taip pat augo. 2024 metais buvo pasiektas ir liūdnas ketverių metų rekordas – beveik 340 tūkst. eurų. Tiek buvo įvertina patirta žala sudegus gyvenamajam namui Telšių rajone.
Ekspertas primena pagrindinius saugumo principus, kurie padės išvengti gaisro rizikos:
Reguliariai tikrinkite šildymo įrangą – įsitikinkite, kad kaminai, katilai ir krosnys yra švarūs ir techniškai tvarkingi. Nepamirškite kreiptis į specialistus dėl profilaktinės priežiūros.
Neperkaitinkite elektros prietaisų – venkite per daug apkrauti elektros tinklą, ypač naudojant elektrinius šildytuvus. Taip pat nestatykite šildytuvų arti baldų, užuolaidų ar kitų lengvai užsidegančių paviršių.
Niekada nepalikite degančių žvakių be priežiūros, nestatykite jų arti užuolaidų, staltiesių ar kitų degių medžiagų.
Leisdami fejerverkus laikykitės atstumo nuo pastatų, medžių ir degių medžiagų. Visada vadovaukitės nurodytomis instrukcijomis.
Pasirūpinkite, kad kiekviename namų kambaryje būtų veikiantis dūmų detektorius ir reguliariai tikrinkite jų baterijas, nedelskite jų pakeisti naujomis.
Edukuokite vaikus apie gaisro pavojus – priminkite, kad negalima žaisti su ugnimi, žvakėmis, šventinėmis girliandomis ar elektros prietaisais.
Numatykite, kaip elgtumėtės kilus gaisrui, ir aptarkite planą su visais šeimos nariais, įskaitant ir vaikus.
„Maksimalios žalų sumos daugiausia buvo išmokėtos regionų gyventojams, kurių gyvenamuosius namus suniokojo gaisras. Dažniausiomis ugnies įsiplieskimo priežastimis nurodomos šventinės girliandos, nuo kūrenamos krosnies pradėję smilkti dūmai, užstrigusi katilinės įranga ir kiti veiksniai. Tai dar kartą rodo, kad tiek šventiniu, tiek visu šildymo laikotarpiu būtina griežtai laikytis saugumo taisyklių ir imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta gaisrų ir jų sukeliamų nuostolių“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis.
Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausią pavojų gruodžio mėnesį kelia ne tik šildymo įranga, bet ir kasmet naudojami šventiniai akcentai, kurie dažnai vertinami pernelyg atsainiai. Viena dažniausių problemų – nekokybiškos arba senos kalėdinės girliandos. Pažeista izoliacija, perkaitę laidai ar neoriginalūs maitinimo adapteriai gali tapti kibirkštimi, kuri per kelias minutes sukelia gaisrą.
Papildomą riziką didina tai, kad girliandos dažnai paliekamos įjungtos naktimis arba išvykstant iš namų. Tokiais atvejais net ir nedidelis elektros gedimas gali likti nepastebėtas ilgą laiką, kol liepsna jau apima didesnę patalpų dalį. Specialistai rekomenduoja naudoti tik sertifikuotas, aiškiai paženklintas girliandas ir jas išjungti kiekvieną kartą paliekant namus ar einant miegoti.
Nors natūrali eglė daugeliui siejasi su tikra Kalėdų dvasia, priešgaisriniu požiūriu ji laikoma pavojingesne. Išdžiūvę spygliai užsidega itin greitai, o liepsna plinta staigiai ir intensyviai. Ypač pavojinga, kai natūrali eglė stovi šalia šildymo prietaisų ar žvakių.
Dirbtinės eglės laikomos saugesnėmis, tačiau ir jos nėra visiškai atsparios ugniai. Pigūs plastikiniai gaminiai gali degti ir skleisti nuodingas dujas. Todėl rekomenduojama rinktis eglutes, pažymėtas kaip atsparias liepsnai, ir bet kuriuo atveju laikyti jas atokiau nuo šilumos šaltinių.
Statistika rodo, kad namuose, kuriuose veikia dūmų detektoriai, gaisrai pastebimi ankstyvoje stadijoje, o tai ženkliai sumažina nuostolius ir išsaugo gyvybes. Vis dėlto praktika rodo, jog dalis gyventojų vis dar ignoruoja šią priemonę arba neprižiūri jau įrengtų detektorių.
Dūmų detektoriai turi būti įrengti kiekviename aukšte ir miegamosiose patalpose, o jų baterijos tikrinamos bent kartą per metus. Žiemos laikotarpiu, kai gaisrų rizika didžiausia, rekomenduojama patikrą atlikti dar dažniau. Ekspertai pabrėžia, kad tai viena pigiausių, bet efektyviausių gaisro prevencijos priemonių.
Daugelis žmonių mano, kad ekstremalioje situacijoje sugebės improvizuoti, tačiau realybė rodo, jog stresas ir panika dažnai paralyžiuoja. Todėl iš anksto parengtas evakuacijos planas yra itin svarbus, ypač šeimoms su vaikais ar vyresnio amžiaus asmenimis.
Plane turėtų būti numatyti keli išėjimo keliai, sutarta susitikimo vieta lauke ir aiškūs veiksmai, ką daryti, jei vienas iš išėjimų tampa neprieinamas. Vaikams šie principai turėtų būti ne tik papasakoti, bet ir praktiškai parodyti, kad kritiniu momentu jie gebėtų veikti automatiškai.
Nors prevencija yra svarbiausia, visiškai eliminuoti rizikos neįmanoma. Todėl turto draudimas tampa reikšminga apsaugos dalimi, leidžiančia sumažinti finansinius nuostolius po nelaimės. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu reguliariai peržiūrėti draudimo sumas ir įsitikinti, jog jos atitinka realią turto vertę.
Praktika rodo, kad po gaisro žmonės neretai susiduria su situacija, kai draudimo išmoka nepadengia visų nuostolių, nes turtas buvo nepakankamai įvertintas. Todėl metų pabaiga – tinkamas metas ne tik puošti namus, bet ir peržiūrėti draudimo sutartis.
Gruodis neturi tapti baimės mėnesiu, tačiau jis reikalauja didesnio atidumo. Specialistai pabrėžia, kad dauguma gaisrų kyla dėl elementarių saugumo taisyklių nesilaikymo, o ne dėl neišvengiamų aplinkybių. Atsakingas elgesys su šildymo įranga, šventinėmis dekoracijomis ir elektra leidžia išsaugoti ne tik turtą, bet ir tai, kas svarbiausia – žmonių gyvybes.
Šventinis laikotarpis turėtų būti ramybės, o ne streso metas. Keli paprasti sprendimai ir sąmoningas požiūris gali padėti užtikrinti, kad šiluma namuose būtų kuriama saugiai, o Kalėdos ir Naujieji metai praeitų be skaudžių pasekmių.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.