Didžiausia virtuvės apgaulė: tu galvoji, kad plauti indus prieš dedant į indaplovę yra naudinga

Lina Snarskienė , 2025-05-15, 08:59
0
Didžiausia virtuvės apgaulė: tu galvoji, kad plauti indus prieš dedant į indaplovę yra naudinga

Namuose, kuriuose yra indaplovė, pokalbiai apie tai, kaip ją naudoti, gali baigtis mažų mažiausiai įžeidžiomis replikomis. Ar reikia iš anksto nuplauti indus? Kas moka teisingai pakrauti? Ir kodėl, nors indaplovė skirta taupyti laiką, dažnai atrodo, kad jos priežiūra sukelia dar daugiau diskusijų?

Tiesa ta, kad daugelis žmonių indaplovę naudoja taip, kaip jiems patogu, bet ne visada efektyviai. O kai kurie įpročiai ne tik sumažina plovimo kokybę, bet ir ilgainiui gali pažeisti pačią techniką. Jei nori, kad tavo indai tikrai žvilgėtų – verta įsigilinti, kaip iš šios mašinos gauti daugiau naudos.

Nuo pagrindinio principo: jokio išankstinio plovimo iki tinkamo pakrovimo ar net fermentų vaidmens plovikliuose, čia viskas, ką verta žinoti, kad indaplovė taptų ne galvos skausmu, o tikru pagalbininku.

Kodėl plauti rankomis prieš dedant į indaplovę yra beprasmiška?

Tai vienas dažniausių nesutarimų tarp žmonių, kurie kartu gyvena. Bet atsakymas paprastas: šiuolaikinės indaplovės skirtos susitvarkyti su nešvariais indais. Jei tu iš anksto viską nuplovei, mašina nebeturi ką veikti, o ploviklio veikliosios medžiagos liks be darbo.

Fermentai, kurie sudaro pagrindinę daugelio ploviklių dalį, aktyvuojasi susidūrę su maisto likučiais. Jei jų nėra – jie puola kitas medžiagas: stiklinę, plastiką, net vidines indaplovės detales. Rezultatas? Lėkštės išblunka, plastikiniai indai tampa šiurkštūs, o indaplovė tyliai kenčia.

Jei visgi likučiai atrodo per dideli, užtenka tiesiog juos nubraukti. Neplauti, neskalauti, o tiesiog nukrapštyti šakute ar šaukštu į šiukšliadėžę. Tai yra pakankamai efektyvus veiksmas, kad indaplovė galėtų dirbti savo darbą tinkamai.

Ar tikrai galima sugadinti indaplovę nuo maisto likučių?

Tai mitas. Indaplovės turi filtrus, kurie sulaiko stambesnes daleles. Dėl temperatūros, vandens slėgio ir fermentų viskas suskyla į mažus gabalėlius ir pašalinama per sistemą. Vienintelis dalykas, kurį tikrai reikia daryti – reguliariai išvalyti filtrą.

Žymiai daugiau problemų sukelia ne likę trupiniai, o netinkamas pakrovimas. Pavyzdžiui, dubenys aukštyn kojomis ar puodeliai kampuose, kurių nepasiekia srovė. Taip pat netinkamai sudėti stalo įrankiai, kurie liečiasi vienas su kitu, trukdydami purškimui.

Svarbiausias principas – suteikti indams erdvės. Jei tarp jų nėra tarpo, srovė neprasiskverbs, nešvarumai liks, o rezultatą matysi po ciklo ir tikrai nebūsi patenkintas.

Tinkamas pakrovimas – pusė sėkmės

Jeigu pastebėjai, kad viršutinės lentynos kampe vis lieka nešvarumų – esi ne vienas. Šiose vietose vanduo pasiekia silpniausiai. Tad sudėtingiausius indus krauk į centrą, arčiau purkštukų. Apatinė lentyna – puiki vieta puodams, didesnėms lėkštėms ar riebesniems indams. Viršutinė – taurelėms, stiklinėms ir lengvesniems daiktams.

Peilius dėk ašmenimis žemyn, dėl saugumo, nors geriausia peilius plauti rankomis, taip galąsti reikės rečiau. Šaukštus ir šakutes – rankenomis žemyn, kad vanduo pasiektų tą vietą, kuria valgoma. Ir nepamiršk, kad kiekviena indaplovė turi instrukciją. Joje dažnai nurodyti pakrovimo pavyzdžiai, kurie iš tiesų veikia.

Stenkis neperkrauti, juk tai ne mikroautobusas, kur viskas turi tilpti. Jei indai bus sugrūsti, net pats geriausias ciklas jų nešvarumų nepašalins. O dar blogiau – gali užblokuoti purkštukus ir viskas, net jei švaru, bus permirkę.

Ką dėti į indaplovę – ir ko jokiu būdu ne?

Jei nesi tikras, ar kažką galima plauti indaplovėje, tuomet patartina neeksperimentuoti. Ypač tai galioja daiktams iš medžio, kurie ne tik išsipučia, bet gali nulūžti, o jų atplaišos užkimšti sistemą. Mediniai šaukštai, pjaustymo lentelės ar įrankiai su klijuotomis rankenomis geriau lai lieka rankų darbo zonoje.

Taip pat netinka niekas, kas bijo karščio. Dauguma indaplovių kaitina iki 65 laipsnių ar daugiau. Plastikiniai indeliai be atitinkamo žymėjimo gali deformuotis, o stiklas – suskeldėti. Pasitikrink, ar gamintojas pažymėjęs, kad daiktas tinkamas indaplovei.

Ir net jei tai tavo mėgstamas puodelis, jei jis su spauda ar auksuotu krašteliu, jis ilgainiui praras išvaizdą. Geriau tokius pasaugoti ypatingoms progoms ir plauti švelnia ranka.

O ką daryti su plovikliais ir skalavimo priemone?

Daug žmonių vis dar naudoja skystą ploviklį, bet tai nėra geriausias pasirinkimas. Tabletės ar milteliai dažniausiai turi ir fermentų, ir baliklio. Skystis, dažniausiai, arba viena, arba kita, bet ne abu kartu. Tai reiškia, kad valymo efektyvumas mažesnis.

Fermentai svarbiausi tam, kad suskaidytų baltymus, riebalus ir sudėtingesnius nešvarumus. Jie aktyvūs tik tada, kai turi maisto likučių. Be jų, ploviklis tampa tiesiog kvapniu muilu. Tad kapsulės ar milteliai, kurių sudėtyje jie yra, taps saugesnis ir efektyvesnis pasirinkimas.

Ir, taip – skalavimo priemonė būtina. Net jei atrodo, kad jos funkciją atlieka vanduo. Ji padeda išvengti vandens dėmių, ypač ant stiklo. Jei neturi mėgstamos, nenorit išlaidauti – naudokit actą.

Išdrįsk paleisti „Auto“ režimą

Indaplovės turi vidinius jutiklius, kurie patys įvertina nešvarumų lygį. Jei naudoji greitą ar trumpą režimą – taupai laiką, bet rizikuoji kokybe. Automatinis režimas ne tik išplaus kruopščiau, bet ir sunaudos tiek vandens, kiek iš tikrųjų reikia. Ne daugiau, bet ir ne mažiau.

Indaplovė buvo išrasta tam, kad tau padėtų, o ne kad tau reikėtų ją kontroliuoti. Jei elgsies protingai, prižiūrėsi ir pakrausi tinkamai – ji tarnaus ilgai. Ir, svarbiausia, tyliai.

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas