Atskleista šokiruojanti paslaptis: tai, kas nutiko šį vakarą, privers suabejoti viskuo, kuo tikėjote

Oficialių pristatymų nebuvo, tik keli vaizdai ir žinia, kad aparatas bus eksponuojamas Čangčuno aviacijos parodoje. Tai privertė analitikus klausti: ar tai tik demonstracinis prototipas, ar naujas karinėje praktikoje naudojamas dronas?

Kad ir kuriai grupei priklausytų, aišku viena – Kinija toliau intensyviai dirba su „skraidančių sparnų“ koncepcijomis. Naujojo aparato nuotraukos parodo, kad tai nevienadienis bandymas: jis ir demonstruoja technologijas, ir renka duomenis tolimesniems sprendimams.

Ką matome nuotraukose?

Iš nuotraukų aiškėja keli svarbūs sprendimai. Viršutinėje kėbulo dalyje yra du įleidimai, vedantys orą į variklius, o gale dvi išmetimo angos. Sparnų forma ir kai kurie smulkūs elementai rodo bandymą sumažinti radaro atspindį, tačiau kartu matyti nituoti (konstrukcijų jungimo būdas) paviršiai, tarpeliai ir kiti elementai, kurių neturėtų būti galutinėje „stealth“ versijoje. 

Tai leidžia manyti, kad aparatas yra prototipo stadijoje. Tokia konstrukcija palieka daug vietos viduje, tai ten galima talpinti kuro bakus, sensorius, ryšio įrangą ar ginkluotę. Jei programa virs kariniu projektu, čia gali atsirasti manevruojami lėktuvų antžeminiai raketiniai ginklai ar anti-radarinės raketos. Jei pasirinkta kryptis bus žvalgyba, tuose skyriuose įmontuotų galingus sensorius bei papildomus degalų bakus ilgesnėms misijoms.

Du varikliai suteikia galios ir atsargumo, jeigu vienas sugestų, kitas gali leisti grįžti namo. Tačiau tai taip pat didina sistemos sudėtingumą ir kelia šilumos valdymo iššūkių, o atviros išmetimo angos dabar rodo, kad darbai su šilumine ir radaro slėpimo technologija dar nėra baigti.

Kodėl svarbu, kad ant kėbulo „CAS“ ženklas?

„CAS“, tai Kinijos mokslų akademija, reiškia, kad prie projekto prisideda ne tik gamintojai, bet ir mokslininkai. Tokie institutai dažnai veda tyrimus, kuriuos vėliau pritaiko pramonė. Jeigu orlaivis žymimas „CAS“, tai dažnai reiškia, kad akademiniai tyrimai jau virto realiu bandomu produktu. Taip pat tai sumažina riziką pramonės įmonėms, universitetai išbando idėjas, o pramonė jas tobulina.

Kinija jau ilgai vysto „skraidančio sparno“ orlaivius, tiek žvalgybinius, tiek kovinius. Projektai kaip „GJ-11“ ar kitos HALE klasės platformos parodė, kad šis kelias jiems svarbus. Naujausias prototipas atrodo tarp šių dviejų krypčių, tai jis gali tapti ir galingu žvalgybos įrankiu, ir platforma, kuri vėliau bus pritaikyta karinėje rolėje.

Palyginimui, JAV prieš dešimtmetį nustojo plėtoti kovinius UCAV tokiu formatu ir sutelkė dėmesį į kitus sprendimus, tačiau Kinija toliau vysto šią architektūrą. Todėl naujasis aparatas gali būti žingsnis link įrangos, skirtos prasiskverbti pro priešo oro gynybą ar dirbti komandoje su pilotuojamais lėktuvais kaip „sensorinis“ ir „taikiklis“.

Kas laukia toliau?

Jei tai tik parodos demonstracija, dronas greičiausiai po renginio grįš į garažą ir daugiau jo nematysime. Jei programa rimta, greitai pamatysime patobulintą versiją, tai su lygesniu paviršiumi, perdirbtais įleidimais ir pilnu techniniu aprūpinimu. Tikroji ženklas bus projektų perkėlimas į gamybos linijas, tai reikštų ilgalaikį palaikymą ir finansavimą.

Tuo tarpu svarbu stebėti, kaip Kinija vystys šias architektūras, jų metodas dažnai leidžia vieną platformą paversti keliais variantais, tai žvalgybiniu, koviniu ar paramos įrenginiu. Naujas dvisparnis, be uodegos orlaivis, tai dar vienas žingsnis šiuo keliu ir ženklas, kad Pekinas nenustoja investuoti į pažangias oro galimybes.