Atėjo galas mokesčių vengimui: valstybė smogia ten, kur daugeliui skauda labiausiai

Pridėtinės vertės mokestis ilgą laiką buvo viena jautriausių sričių, kurioje atsirasdavo daug spragų ir galimybių piktnaudžiauti. Tačiau pastarųjų metų statistika signalizuoja aiškią kryptį. PVM atotrūkis mažėja, o tai reiškia, kad į valstybės biudžetą grįžta vis daugiau lėšų, kurios anksčiau likdavo šešėlyje.

Šie pokyčiai ypač aktualūs jums, jei vykdote ekonominę veiklą ar stebite valstybės finansų raidą. Institucijos atvirai pripažįsta, kad procesas nebuvo lengvas, tačiau kryptingas darbas, technologiniai sprendimai ir didesnė kontrolė jau keičia situaciją iš esmės.

PVM atotrūkis Lietuvoje mažėja

Išankstiniai Europos Socialinių ir Ekonominių tyrimų centro duomenys rodo, kad 2024 metais PVM atotrūkis Lietuvoje siekė 13,2 procento. Tai beveik dviem procentiniais punktais mažiau nei 2023 metais, kai šis rodiklis sudarė 15,1 procento. Jūs galite pastebėti, kad tai reikšmingas pokytis per palyginti trumpą laiką.

Ankstesni metai taip pat rodo svyravimus. 2022 metais PVM atotrūkis siekė 12,2 procento, o 2021 metais jis buvo 13,1 procento. Šie skaičiai atskleidžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva juda link stabilesnės ir labiau kontroliuojamos mokesčių sistemos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai pabrėžia, kad 2023 metais PVM atotrūkio augimas buvo fiksuojamas ne tik Lietuvoje. Net 17 Europos Sąjungos valstybių susidūrė su panašiais ar net dar didesniais iššūkiais.

Kodėl 2023 metai buvo išskirtiniai?

VMI vadovo pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad PVM atotrūkio šuolis 2023 metais nėra išskirtinai Lietuvos problema. Jūs turėtumėte žinoti, kad kai kuriose šalyse situacija buvo dar sudėtingesnė. Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis padvigubėjo, o Lenkijoje išaugo net penkiais procentais.

Anot jo, ankstesnis PVM atotrūkio mažėjimas 2021 ir 2022 metais iš dalies buvo susijęs su Covid 19 pandemija. Ekonominės veiklos ribojimai, sumažėję vartojimo srautai ir sustiprinta kontrolė tuo metu dirbtinai sumažino šešėlinės veiklos apimtis.

Pandemijai pasibaigus, ekonomika grįžo į įprastą ritmą, o kartu su tuo sugrįžo ir natūralios rizikos. Vis dėlto, pašalinus pandemijos laikotarpio iškraipymus, matoma aiški ir nuosekli ilgalaikė mažėjimo tendencija.

Didesnės PVM pajamos biudžete

Vienas iš svarbiausių signalų jums kaip mokesčių mokėtojui ar verslo atstovui yra realūs skaičiai. 2024 metais VMI administruojamų PVM pajamų surinkta apie 10 procentų daugiau nei ankstesniais metais. Bendra suma pasiekė beveik 7 milijardus eurų.

Papildomos pajamos buvo gautos ir dėl aktyvesnės priežiūros. Gyventojams ir verslui tikslinant ar papildomai deklaruojant PVM, į valstybės biudžetą surinkta daugiau nei 210 milijonų eurų. Tai rodo, kad kontrolės priemonės veikia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

VMI pabrėžia, kad tokie rezultatai tapo įmanomi dėl skaitmenizacijos, pažangesnio duomenų valdymo ir intensyvesnių informacinių mainų su kitomis institucijomis.

Išmanieji kasos aparatai keičia žaidimo taisykles

Vienas ryškiausių pokyčių, kuriuos jūs galėjote pastebėti, yra išmaniųjų kasos aparatų diegimas. Šie įrenginiai automatiškai perduoda kvitų duomenis VMI, sudarydami galimybę nuolatinei ir realaus laiko stebėsenai.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia apie 60 tūkstančių naujų kasos aparatų, integruotų į sistemą. VMI vertinimu, tai sudaro apie 85 procentus viso planuoto skaičiaus. Likusi dalis daugiausia tenka smulkiesiems verslininkams, kurie dar nespėjo ar nesugebėjo įdiegti naujų sprendimų.

Reikalavimas naudoti išmaniuosius kasos aparatus įsigaliojo praėjusių metų gegužę. Iki šių metų pradžios buvo taikomas tolerancijos laikotarpis, tačiau dabar kontrolė tampa griežtesnė.

Kas laukia nepaklusnių verslininkų?

Jeigu jūs vis dar naudojate seną kasos aparatą, svarbu žinoti, kad VMI vertins situaciją individualiai. Bus atsižvelgiama į priežastis, kodėl naujas įrenginys nebuvo įsigytas. Tačiau sąmoningas reikalavimų ignoravimas gali baigtis baudomis.

Mokesčių inspekcija jau mato aiškų skirtumą tarp verslų, kurie perėjo prie išmaniųjų kasos aparatų, ir tų, kurie to nepadarė. Pirmųjų deklaruojamos pajamos auga, o antrųjų tendencijos išlieka stagnuojančios ar net mažėjančios.

Tai rodo, kad skaidrumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. PVM spragų taisymas Lietuvoje įgauna pagreitį, o mokesčių vengėjams tai yra aiškus signalas, kad senos schemos nebeveikia.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.