Pensijų reforma sukėlė audrą: „Sodra“ skęsta užklausose, o gyventojai masiškai svarsto trauktis

Klausimai apie sukauptas sumas, pasitraukimo tvarką ir galimas pasekmes tapo kasdienybe. Tai rodo ne tik techninį smalsumą, bet ir gilesnį nepasitikėjimą sistema, kuri ilgą laiką buvo pristatoma kaip beveik neišvengiama senatvės garantija.

Nors realūs sprendimai dar tik formuojasi, pirmieji skaičiai leidžia suprasti, kad 2026 metų pradžioje prasidėjusi galimybė laisviau apsispręsti dėl kaupimo tapo vienu jautriausių socialinių klausimų Lietuvoje.

Užklausų skaičius išaugo dvigubai

„Sodros“ duomenys rodo, kad per dieną gyventojų užklausų skaičius išaugo nuo įprastų penkių tūkstančių iki dešimties ar net dvylikos tūkstančių. Pasak „Sodros“ vadovybės, žmonės kreipiasi tiek gyvai, tiek elektroniniais kanalais, siekdami išsiaiškinti savo situaciją.

Didžioji dalis užklausų susijusi su labai konkrečiais klausimais. Gyventojai nori sužinoti, kiek lėšų yra sukaupę, ar jie turi teisę pasitraukti, kur pateikti prašymus ir kaip naudotis „Sodros“ skaičiuokle. Taip pat dažnai teiraujamasi, kaip elgtis gyvenant ar dirbant užsienyje.

Vis dėlto pabrėžiama, kad didelis susidomėjimas dar nereiškia masinio pasitraukimo. Tikrieji skaičiai paaiškės tik pasibaigus pirmajam ketvirčiui, kai pensijų fondų bendrovės perduos duomenis „Sodrai“.

Pasitraukimas ne visiems vienodas

Pensijų sistemos pakeitimai numato kelias skirtingas pasitraukimo galimybes. Dalis gyventojų jau pateikė prašymus atsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų arba visą sumą tais atvejais, kai iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto.

Tokiais atvejais taikomas trijų procentų atskaitymas nuo išsiimamos sumos, kuris pervedamas į Pensijų anuitetų fondą. Šis mokestis daugeliui tapo papildomu klausimu, kurį žmonės stengiasi suprasti dar prieš priimdami galutinį sprendimą.

Yra ir išimčių, leidžiančių lėšas atsiimti be jokio apmokestinimo. Tai taikoma sunkios ligos, dalyvumo netekimo ar paliatyvios pagalbos atvejais. Šių prašymų taip pat sulaukta kelių tūkstančių, tačiau daliai gyventojų kyla techninių kliūčių dėl netiksliai suvestų medicininių duomenų.

Sveikatos duomenys ir biurokratinės kliūtys

Norint pasitraukti iš kaupimo dėl sunkios ligos, būtina, kad diagnozė būtų tinkamai įregistruota e.sveikatos sistemoje. Patvirtintame sąraše yra apie keturiasdešimt ligų, tačiau net ir sergant jomis pasitaiko atvejų, kai duomenys įvesti netiksliai.

Tokiose situacijose žmonėms tenka grįžti pas gydytojus ir prašyti pakoreguoti informaciją. Tai sukelia papildomą įtampą ir sustiprina jausmą, kad net ir esant aiškiam pagrindui pasitraukti, procesas nėra paprastas.

Užsieniečiai ir kalbos barjeras

Reforma palietė ne tik Lietuvos piliečius. Galimybe nutraukti kaupimą domisi ir užsieniečiai, kurie pradėjo dirbti Lietuvoje dar galiojant senajai tvarkai. Tokių asmenų skaičius siekia kelias dešimtis tūkstančių.

„Sodros“ darbuotojai pripažįsta, kad kyla iššūkių bendraujant su žmonėmis, kurie nekalba lietuviškai ar rusiškai. Ieškoma sprendimų, kaip informaciją pateikti suprantamai ir kitomis kalbomis, tarp jų azerbaidžaniečių ar tadžikų.

Ką daryti jau įsigijusiems anuitetą

Svarbi reforma palietė ir tuos pensininkus, kurie pensijų anuitetą įsigijo savanoriškai. Jiems suteikta galimybė atsiimti dalį lėšų, tačiau tik tam tikromis sąlygomis.

Tokiais atvejais galima susigrąžinti apie 83-85 procentus sukauptos sumos. Tai taikoma tiems, kurie iki nustatytų terminų buvo įsigiję anuitetą už palyginti nedideles sumas. Tuo tarpu privalomai įsigyto anuiteto atsisakyti neįmanoma, nes tai laikoma paslauga, o ne asmeninėmis lėšomis.

Kas laukia toliau

Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos gyventojai gali laisvai apsispręsti dėl kaupimo antroje pakopoje. Pasitraukus, valstybės prisidėjimo dalis nėra prarandama, ji perskaičiuojama į papildomus pensijų apskaitos vienetus pirmoje pakopoje.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Ar reforma taps lūžio tašku, parodys artimiausi mėnesiai. Kol kas aišku viena. Pensijų sistema, ilgai laikyta techniniu klausimu, tapo viena jautriausių temų visuomenėje, kur sprendimai grindžiami nebe pažadais, o asmenine patirtimi ir pasitikėjimu.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.