Europos Sąjunga smogia technologijų milžinams, šis sprendimas gali kardinaliai perbraižyti finansų žemėlapį

Šį sprendimą aktyviai remia Vokietija, matanti jame galimybę užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją tarp Europos finansinių įstaigų. Tai rodo ir platesnę politinę valią Briuselyje atsispirti didžiųjų technologijų lobistiniams veiksmams. Nors šis klausimas dar derinamas, sprendimas gali pakeisti Europos finansų sektoriaus ateitį.

Europos Sąjungos Finansinių duomenų prieigos (FiDA) reglamentas, kuriuo grindžiama ši iniciatyva, yra skirtas trečiųjų šalių paslaugų teikėjams sudaryti sąlygas kurti naujus skaitmeninius finansų produktus naudojant bankų ir draudikų duomenis. Galutinis susitarimas dėl jo priėmimo tikimasi šį rudenį, todėl šiuo metu vykstantys ginčai yra itin reikšmingi.

FiDA reglamento esmė

Pagrindinis FiDA tikslas yra suteikti daugiau galimybių naujoms įmonėms patekti į rinką ir pasiūlyti inovatyvių finansinių paslaugų. Tam reikėtų prieigos prie klientų duomenų, laikomų bankuose ir draudimo bendrovėse. Toks modelis turėtų skatinti konkurenciją ir mažinti priklausomybę nuo didžiųjų korporacijų.

Vis dėlto Europos bankai išreiškė nerimą, kad technologijų milžinės gali panaudoti šią prieigą savo naudai, dar labiau sustiprindamos dominuojančią padėtį. Jie teigia, jog tai keltų pavojų jautriems vartotojų duomenims ir pažeistų rinkos pusiausvyrą. Dėl šių argumentų sprendimas apriboti didžiųjų įmonių dalyvavimą įgavo daug palaikymo.

Vokietija, pasisakydama už tokią kryptį, pabrėžė būtinybę stiprinti Europos skaitmeninę nepriklausomybę. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad finansų sistema liktų labiau europietiška ir mažiau priklausytų nuo išorės įtakos.

Bankų ir technologijų įmonių ginčas

Technologijų gigantų atstovai perspėja, jog vartotojai gali nukentėti dėl tokio sprendimo. Jų teigimu, mažėjant konkurencijai rinkoje gali sustiprėti tradiciniai bankai, o tai reikštų mažesnį pasirinkimą klientams. Be to, jie mato pavojų, kad senieji rinkos dalyviai taps dar labiau įsitvirtinę.

Kai kurie lobistai įspėja, jog tokia diskriminacija JAV įmonių atžvilgiu gali dar labiau paaštrinti santykius tarp Europos ir JAV. Tai gali paskatinti prekybos ginčus ar net tarifų įvedimą, apie ką anksčiau yra užsiminęs prezidentas Donaldas Trumpas. Todėl sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir geopolitinę reikšmę.

Kita vertus, daugelis analitikų pabrėžia, kad šiuo metu būtent bankai yra didžiausi vartų saugotojai. Jie kontroliuoja prieigą prie svarbiausių duomenų, todėl jų spaudimas riboti konkurentus gali būti vertinamas kaip savisaugos veiksmas.

Skaitmeninė nepriklausomybė Europai

Jei didžiosioms technologijų įmonėms būtų užkirstas kelias, Europos bankai sustiprintų savo pozicijas. Tai reikštų stabilesnę vietinę finansų sistemą, kurią labiau valdytų pačios Europos institucijos. Tokia kryptis atitinka vis stiprėjantį siekį kurti savarankišką skaitmeninę erdvę.

Europos Parlamento ir Komisijos palaikymas rodo, kad ši iniciatyva įgauna vis platesnį pritarimą. Sprendimas gali tapti precedentiniu pavyzdžiu, kaip ES pasiryžusi labiau ginti savo rinką nuo užsienio įtakos. Tokia politika gali formuoti naują reguliacinę tradiciją, kurioje prioritetas teikiamas vartotojų apsaugai ir sąžiningai konkurencijai.

Galiausiai, ši situacija tampa reikšmingu signalu visai technologijų rinkai. ES sprendimas gali nulemti, kad ateityje užsienio milžinėms teks susidurti su dar griežtesniais reikalavimais, o Europos įmonės turės daugiau erdvės augti ir siūlyti inovatyvius sprendimus.