Lietuvoje jau ir maistas tampa prabanga: metinė infliacija užkaitino net aliejaus ir desertų kainas

Valstybės duomenų agentūros skelbiami skaičiai rodo, kad vidutinė metinė infliacija gruodį siekė 3,8 procento. Tai reiškia, kad per metus prekių ir paslaugų krepšelis brango beveik keturiais procentais. Šis pokytis palietė tiek maisto produktus, tiek paslaugas, tiek energijos išteklius, kurie sudaro reikšmingą namų ūkių išlaidų dalį.

Jūs susiduriate su situacija, kai kainų augimas nebėra vien tik atskirų prekių problema. Infliacija formuojasi iš daugelio veiksnių ir skirtingai veikia vartotojus priklausomai nuo jų vartojimo įpročių. Todėl svarbu suprasti, kurios sritys brango labiausiai, kurios pigo ir kaip šie pokyčiai atsispindi bendrame ekonominiame vaizde.

Kokia buvo metinė infliacija ir kas ją lėmė

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad vidutinė metinė infliacija 2025 metų gruodį siekė 3,8 procento. Didžiausią įtaką šiam rodikliui turėjo paslaugų ir maisto produktų kainų augimas, taip pat kai kurių prekių, susijusių su kasdieniu vartojimu, brangimas.

Infliacijai per metus labiausiai įtakos turėjo restoranų ir kavinių paslaugų kainų didėjimas. Taip pat reikšmingai brango pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai, mėsa ir jos gaminiai. Pastebimas ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, ypač spirituotų gėrimų ir alaus, kainų augimas.

Svarbią vietą kainų augimo struktūroje užėmė ir asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto paslaugos. Šios paslaugos daugeliui gyventojų yra neišvengiamos, todėl jų brangimas tiesiogiai veikia mėnesio išlaidas. Tuo pat metu kai kurių didesnių pirkinių kainos, pavyzdžiui, automobilių, mažėjo ir tai šiek tiek švelnino bendrą infliacijos lygį.

Prekių ir paslaugų kainų skirtumai

Per metus vartojimo prekių kainos padidėjo 2,4 procento, tuo tarpu paslaugų kainos augo gerokai sparčiau ir padidėjo 5,7 procento. Šis skirtumas rodo, kad didžiausią spaudimą gyventojų biudžetams daro ne pavienės prekės, o paslaugų sektorius.

Paslaugų kainų augimą lėmė didesnės darbo sąnaudos, energetinių išteklių kainų svyravimai ir padidėję veiklos kaštai. Restoranų, kavinių, kultūros ir kitų paslaugų kainos tapo jautria infliacijos dalimi, nes jos dažnai koreguojamos reaguojant į bendrą ekonominę situaciją.

Jūs šį skirtumą galite jausti tada, kai dažniau naudojatės paslaugomis nei perkate prekes. Net ir tais atvejais, kai kai kurios prekės pigo, paslaugų brangimas išlaikė aukštesnį bendrą kainų lygį.

Maisto produktų kainų augimas

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per 2025 metus pabrango 4,1 procento. Didžiausias kainų šuolis fiksuotas tam tikrose produktų grupėse, kurios yra jautrios pasaulinėms žaliavų kainoms ir pasiūlos pokyčiams.

Labiausiai per metus brango šokoladas ir desertai kakavos pagrindu, kurių kainos padidėjo 35,2 procento. Taip pat ženkliai pabrango kakava ir miltelių pavidalo šokoladas, kurių kainos augo daugiau nei 30 procentų. Reikšmingas kainų padidėjimas fiksuotas ir jautienos bei veršienos grupėje, kur kainos kilo beveik 26 procentais.

Šie pokyčiai rodo, kad tam tikri maisto produktai tapo gerokai brangesni nei prieš metus, o tai turi tiesioginį poveikį šeimų maisto išlaidoms. Jūs tai galite pastebėti planuodami kasdienius pirkinius ir ieškodami alternatyvų brangusiems produktams.

Alkoholis, tabakas ir ne maisto prekės

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai per metus pabrango 8 procentais. Šiam kainų augimui įtakos turėjo ne tik gamybos ir platinimo kaštai, bet ir mokesčių politika. Tokie pokyčiai nuosekliai didina šių prekių kainas ilgalaikėje perspektyvoje.

Tarp ne maisto prekių labiausiai brango juvelyrika, kurios kainos pakilo 21 procentu. Taip pat fiksuotas gėlių kainų augimas ir pjaunamųjų įrankių brangimas. Šios prekės nėra būtinos kasdieniam vartojimui, tačiau jų kainų pokyčiai atspindi bendras rinkos tendencijas.

Energijos ir kuro kainų pokyčiai

Skirtingai nei daugelis kitų prekių, elektros kaina per metus sumažėjo 13,9 procento. Taip pat pigo suskystintos automobilių dujos ir kietasis kuras. Šie pokyčiai padėjo sumažinti dalį namų ūkių išlaidų ir šiek tiek amortizavo kitų kainų augimą.

Tuo pat metu gamtinių dujų kainos per metus pakilo 14,7 procento, o dyzelinas pabrango 6,1 procento. Tai reiškia, kad energijos kainų pokyčiai nebuvo vienareikšmiai ir skirtingos energijos rūšys judėjo priešingomis kryptimis.

Gruodžio mėnesio defliacija

Gruodį po trijų mėnesių pertraukos buvo fiksuota mėnesio defliacija. Jai daugiausia įtakos turėjo elektros, degalų ir tepalų, avalynės, drabužių, vaisių, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas. Taip pat mažėjo žaislų ir laisvalaikio prekių kainos.

Per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,5 procento, tačiau paslaugų kainos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 0,5 procento. Sezoninės nuolaidos drabužiams ir avalynei lėmė 2,1 procento kainų sumažėjimą šioje grupėje.