Situacija artėja prie pavojingos ribos: Europoje fiksuojama nauja sukčiavimo banga

Mobilusis telefonas jau seniai nebėra tik skambinimo ar žinučių siuntimo priemonė. Jame saugomi prisijungimai prie bankų, elektroninio pašto, socialinių tinklų, elektroninių piniginių ir kitų paslaugų. Praradus įrenginį ir neturint pakankamos apsaugos, visas skaitmeninis gyvenimas per trumpą laiką gali atsidurti nusikaltėlių rankose.

Bankų atstovai įspėja, kad šio tipo nusikaltimai dažnai padaro itin didelę finansinę žalą. Kai kuriais atvejais per kelias valandas iš sąskaitų dingsta dešimtys tūkstančių eurų, o nukentėjusiesiems vėliau tenka ilgai aiškintis dėl skolų, pirkimų ar net prisiimtų įsipareigojimų.

Kaip veikia naujoji sukčiavimo schema?

Šios sukčiavimo schemos esmė – perimti kontrolę ne tik fiziškai pavogus telefoną, bet ir užvaldyti su juo susietas paskyras. Jei telefono PIN kodas yra lengvai atspėjamas arba buvo nužiūrėtas viešoje vietoje, nusikaltėliai gali pakeisti pagrindinių paskyrų slaptažodžius ir visiškai užblokuoti savininko galimybę susigrąžinti įrenginį.

Užvaldyti telefonai naudojami itin intensyviai. Per trumpą laiką atliekami pavedimai, perkamos brangios prekės, naudojamos elektroninės piniginės, o kai kuriais atvejais net sudaromos sutartys ar nuomojami automobiliai. Tokie veiksmai dažnai atliekami dar prieš aukai spėjant pastebėti vagystę ir imtis apsaugos priemonių.

Skirtingai nei tradicinės banko kortelių vagystės, ši schema remiasi kasdieniais įpročiais. Telefonais naudojamasi viešajame transporte, kavinėse, gatvėje, dažnai neatsižvelgiant į aplinkinius. PIN kodai ar slaptažodžiai suvedami mechaniškai, neįvertinant, kad juos gali stebėti pašaliniai asmenys.

Kodėl telefonas tapo patraukliu taikiniu?

Ekspertai pažymi, kad viename įrenginyje sukaupta per daug jautrios informacijos. Bankų programėlės, dokumentų kopijos, prisijungimo duomenys ir net asmeniniai užrašai dažnai laikomi be papildomos apsaugos. Tokia praktika sudaro palankias sąlygas nusikaltimams, ypač jei telefonas nėra užrakintas ar apsaugotas stipriais saugumo sprendimais.

Užsienio šalyse jau fiksuoti atvejai, kai pavogto telefono savininko vardu buvo atliekami finansiniai sandoriai, o vėliau nukentėję asmenys susidūrė su baudomis, skolomis ir ilgais aiškinimosi procesais su institucijomis. Tai rodo, kad žala neapsiriboja vien pinigų praradimu.

Kaip sumažinti riziką praradus telefoną

Specialistai pabrėžia, kad viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra apdairumas kasdienėse situacijose. Telefoną rekomenduojama saugoti taip pat atsargiai kaip banko kortelę, ypač viešose vietose. PIN kodų ar slaptažodžių įvedimas turėtų būti atliekamas taip, kad aplinkiniai negalėtų jų matyti.

Svarbu naudoti stiprias technines apsaugos priemones. Tai apima sudėtingą PIN kodą, biometrinį atrakinimą, automatinį ekrano užrakinimą ir dviejų veiksnių autentifikaciją. Taip pat rekomenduojama aktyvuoti nuotolinio telefono blokavimo ir duomenų ištrynimo funkcijas, kurios leidžia greitai reaguoti vagystės atveju.

Papildomai patariama nelaikyti visų jautrių duomenų viename įrenginyje. Slaptažodžius, bankinius prisijungimus ar svarbius dokumentus saugiau laikyti specialiose slaptažodžių tvarkyklėse ar šifruotose debesijos paslaugose. Tai sumažina riziką, kad praradus telefoną bus prarasta ir visa skaitmeninė informacija.

Greita reakcija gali sumažinti nuostolius

Jeigu telefonas vis dėlto pavagiamas, labai svarbu veikti nedelsiant. Rekomenduojama kuo greičiau susisiekti su banku, blokuoti prieigas, pakeisti slaptažodžius ir pranešti policijai. Praktika rodo, kad greita reakcija dažnai lemia, ar finansiniai nuostoliai bus minimalūs, ar itin dideli.

Ekspertai pabrėžia, kad telefonų vagystės šiandien yra ne tik turto, bet ir tapatybės vagystės forma. Todėl atsakingas požiūris į skaitmeninį saugumą tampa būtinybe, o ne papildoma atsargumo priemone.