Atėjote prie bankomato, o jo nebėra: kas iš tikrųjų vyksta su grynaisiais pinigais Lietuvoje? Atskleista reali situacija

Tad ar skaitmeninė pažanga palieka dalį visuomenės nuošalyje? Ir kas iš tiesų vyksta su bankomatais? Dar visai neseniai, vos prieš dešimtmetį, bankomatų Lietuvoje buvo gerokai daugiau. Juos rasdavai prie kiekvieno didesnio prekybos centro, miestelio centre ar net mažesniame kaimelyje. 

Dabar situacija keičiasi – ir ne visada vartotojo naudai. Pažvelkime, kokie pokyčiai pastebimi mūsų šalyje ir sužinokite, kas laukia jau netolimoje ateityje.

Bankomatų tinklas mažėja ar išlieka stabilus?

Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 1 131 bankomatas. Palyginimui, 2022 metų tuo pačiu metu jų buvo 1 129. Iš pažiūros pokytis nežymus, tačiau jis rodo ne mažėjimą, o tam tikrą pastaruoju metu išlaikomą stabilumą.

Bankai vis labiau orientuojasi į efektyvumą – kai kuriuose regionuose bankomatų tinklas optimizuojamas, bet tuo pačiu diegiami sprendimai, kaip išlaikyti pinigų prieinamumą. 

Pavyzdžiui, kai kurie bankai jungiasi prie bendrų tinklų ar perleidžia įrenginių valdymą specializuotoms įmonėms – taip veikia, tarkime, „Brink’s“, perėmusi bankomatų valdymą iš SEB banko.

Lietuviai vis dar naudoja grynuosius pinigus

Nors elektroniniai mokėjimai sparčiai populiarėja, tyrimai rodo, kad grynieji vis dar išlieka svarbūs. 2022 metais 62 proc. visų atsiskaitymų prekybos vietose Lietuvoje vyko grynaisiais, o 2019 metais šis skaičius siekė net 68 proc. 

Nors tendencija mažėjanti, tai vis tiek reiškia, kad daugiau nei pusė gyventojų bent dalį pirkimų vis dar atlieka naudodami grynuosius. Dar vienas įdomus faktas – 46 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad kaupia santaupas grynaisiais pinigais. 

Kodėl bankomatų skaičius išlaiko stabilumą?

Pagrindinė priežastis kodėl bankomatų skaičius šalyje išlieka stabilus - ekonomiškumas. Bankomatų priežiūra, įrengimas ir apsauga kainuoja brangiai. Kai vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis ar telefonais, poreikis gryniesiems mažėja, o bankams nebematyti finansinės logikos laikyti tūkstančius įrenginių, kurie naudojami vis rečiau.

Be to, technologijos ne tik patogesnės – jos ir saugesnės. Sukčiavimo atvejų, kuomet pagrindinis įrankis yra bankomatas - mažėja, bet tik todėl, kad jų pačių sąlyginai mažėja. Kibernetiniai sprendimai, kaip biometrinis atpažinimas, veikia vis efektyviau ir pakeičia senąsias sistemas.

Kas mūsų laukia ateityje?

Lietuvos bankas, kartu su kitais finansų sektoriaus dalyviais, siekia užtikrinti, kad grynieji ir toliau būtų prieinami. Dar pernai buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo įsipareigota padvigubinti vietovių, kur galima išsigryninti pinigus, skaičių. 

Tikslas – kad 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama per 10 kilometrų nuo jų namų. 

Taip pat atsiranda alternatyvūs būdai išsigryninti pinigus – per kasas prekybos centruose ar mobilius punktus, kurie atvažiuoja į nutolusias gyvenvietes. Tai modernus būdas išlaikyti fizinio pinigų prieinamumo lygį net ir tada, kai klasikiniai bankomatai dingsta.

Bankomatų skaičius Lietuvoje sparčiai nemažėja, bet aišku viena – jų vietą užima išmanesnės sistemos. Elektroniniai mokėjimai tampa norma ir vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis, telefonais ar laikrodžiais, nes tai greita ir patogu.

Vis dėlto grynieji pinigai dar ilgai nebus tik praeitis. Jie išlieka reikalingi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir situacijose, kai nutrūksta interneto ryšys ar ištinka nenumatytos aplinkybės. Dėl to jų prieinamumas vis dar aktualus.

Nors bankai siekia optimizuoti savo tinklus, valstybinės institucijos kartu su finansų sektoriaus atstovais ieško būdų, kaip užtikrinti, kad pinigai liktų prieinami visiems. Nesvarbu, ar gyventojas gyvena didmiestyje, ar mažame kaimelyje – tikslas tas pats: kad kiekvienas galėtų pasiekti savo pinigus tada, kai jų prireikia.